Atviras treniruotes boksininkas rengia jau penktus metus. Šiais metais tai buvo pirmoji tokia treniruotė. Sportininkas, ant kurio nugaros puikuojasi inicialai EK ir užrašas „Mean Machine“, mįslingai šypsosi: „Bus gera treniruotė“.
Po nesėkmingai susiklosčiusio pasirodymo Londono olimpinėse žaidynėse E. Kavaliauskas pasuko į profesionalų boksą. Kol kas pusvidutinio svorio kategorijoje JAV kovojantis lietuvis yra nenugalimas. Boksininkas fiksavo daugiau nei 6 metus trukusią įspūdingą 21 pergalių seriją. Tačiau ši serija nutrūko kovo 30 Filadelfijoje, kur dvikova su Ray'umi Robinsonu baigėsi lygiosiomis.
Prieš pat aukščiau minėtą viešą treniruotę Kauno Dainų slėnyje boksininkas DELFI sutiko papasakoti apie šią dvikovą, taip pat pasidalino mintimis apie savo gyvenimą Jungtinėse Amerikos valstijose bei ateities planus.
Amerikoje reikia „jungti“ taip, kad neatsistotų
Daugiau nei 2 tūkst. žiūrovų akivaizdoje Pensilvanijoje vykusią kovą su amerikiečiu R. Robinsonu sportininkas prisimena su kartėliu. E. Kavaliauskas įsitikinęs, kad dvikovos teisėjai priėmė netinkamą sprendimą.
„Mano nuomone, čia daug politikos, gal tiksliau, bokso politikos. Varžovas – amerikietis, kilęs iš to miesto, kuriame vyko dvikova. Teisėjai, beje, irgi iš to pačio miesto. Mano atžvilgiu, tai buvo neteisybė. Visi ekspertai rašė, kad aš laimėjau tą kovą. Visi buvo šokiruoti, o priešininkas liko patenkintas.
Apmaudu, bet aš nenuleidžiu galvos, judame toliau, tai yra gera patirtis. Ji parodė, kad Amerikoje reikia visus „jungti“ taip, kad neatsistotų ir iki galo netemptų“, – žodžių į vatą nevyniojo E. Kavaliauskas, 17 iš 21 kovų baigęs nokautais.
Boksininkas nesuka galvos dėl revanšo ar kitos progos įrodyti savo vertę. E. Kavaliauskas mano, kad čia priešininkas turėtų norėti reabilituotis.
„Tai priklauso nuo kovų organizatorių ir viešintojų. Aš jaučiuosi nugalėjęs jį, visa kita yra tiesiog bokso politika. Aš nepripažįstu rezultato“, – pakartojo E. Kavaliauskas.
Ringe siekia sunaikinti varžovą
Sportininkas dėl savo nuožmumo ir kovotojo savybių turi pravardę „Mean Machine“ (žiauri, nuožmi mašina, – vert.). E. Kavaliauskas puikiai prisimena, iš kur atsirado šis apibūdinimas.
„Esu ganėtinai piktas žmogus. Kai sportuoju, esu susikaupęs, nesiblaškau. Vienas draugas bandė treniruotės metu kažką pajuokauti, aš jam kažką piktai atšoviau. Jis nustebo ir pasakė, kad aš esu „Mean Machine“. Kažkas nugirdo ir prilipo, taip ir pradėjo visi vadinti.
Iš tikro, aš, kad ir šypsausi, viduje esu piktas, bent jau ringe. Už ringo esu draugiškas, mėgstu bendrauti. Bet įlipus į ringą tai dingsta, ir aš tiesiog noriu sunaikinti varžovą“, – apie savo būdą pasakojo boksininkas.
Kad sportininkas turi kitą veidą nuskambėjus paskutiniam bokso dvikovos gongui, liudija ir jo elgesys po kontroversiškų lygiųjų Filadelfijoje.
„Po kovos su R. Robinsonu apsikabinome, pasišnekėjome, pasišypsojome. Jis net buvo nustebęs dėl to. Bet, kaip ir minėjau, už ringo kova būna pamiršta. Viskas išsisprendžia ringe, už ringo elgiesi kaip žmogus“, – šypsojosi E. Kavaliauskas.
Pasaulio čempionas vengia lietuvio?
Artimiausios ateities kauniečio tikslas – dvikova dėl WBO pasaulio čempiono titulo su amerikiečiu Terence'u Crawfordu.
Šiuo metu E. Kavaliauskas WBO (Pasaulio bokso organizacijos) reitinge rikiuojasi pirmoje vietoje ir nekantrauja susitikti su esamu šios kategorijos čempiono diržo savininku. Tiesa, kol kas nėra aišku, kada ši kova įvyks.
E. Kavaliauskas tiki, kad atėjo laikas kovoti dėl čempiono diržo. Tačiau, viskas priklauso nuo dabartinio čempiono – ar jis nori kovoti. E. Kavaliauskas nuogąstauja, kad čempionas vengia ringo.
„Čempionas, iškovojęs diržą, vėliau privalo jį apginti pats pasirinkdamas varžovą iš pirmojo penkioliktuko reitinge. Pagal numatytas taisykles jis tai turi padaryti bent per 90 dienų su pirmuoju numeriu reitinge. Aš jau 180 dienų esu pirmas numeris, o jis vis dar nesiruošia kovoti su manimi. Dėl to jaučiu nuoskaudą. Mano tikslas, kad jis priimtų iššūkį, o jis to nenori“ , – nusivylimo neslepia geriausias šiuo metu Lietuvos profesionalus boksininkas.
Olimpiadose nebepasirodys
Dalyvavimas profesionaliame bokse sportininkui užkirto kelią atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Pagal taisykles, į žaidynes dar gali patekti boksininkai, turėję iki 15 kovų profesionaliame bokse ir nepasirašę sutarčių su rėmėjų kompanijomis.
E. Kavaliauskas dalyvavo 2008 metų Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse, ten pralaimėjo pirmąją kovą vėliau bronzą iškovojusiam prancūzui Alexisui Vastine'ui.
2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse sportininkas buvo automatiškai kvalifikuotas į aštuntfinalį, kur pralaimėjo pirmąją dvikovą ir iš kovos dėl medalių pasitraukė.
Pastarasis pralaimėjimas buvo bene skaudžiausias E. Kavaliausko karjeroje. Kaunietis teigė, kad po Londono žaidynių buvo net kilusi mintis mesti boksą, nors sportininkui tuo metu tebuvo 24 metai.
„Buvo nusivylimas. Pirmosios olimpiados metu dar buvo džiaugsmas, kad apskritai pavyko patekti į žaidynes, buvau dar labai jaunas. Antrojoje olimpiadoje patyriau skaudų sukrėtimą. Ruošiausi jai 4 metus, daug tikėjausi, norėjau medalio. Nepasisekė, man buvo didelis smūgis. Šeima, draugai ir artimieji padėjo išlipti iš tos duobės“, – apie sunkų laikotarpį po žaidynių Londone pasakojo E. Kavaliauskas.
JAV slėgė vienatvė
Išgyvenęs nesėkmę olimpiadoje E. Kavaliauskas pasuko į profesionalų boksą ir išvyko į JAV. Ten jis turėjo persiorientuoti, profesionalus boksas turi kiek kitokią specifiką.
„Kai išvažiavau į JAV, mano boksas buvo labiau mėgėjiškas – daugiau judėjimo kojomis, taškų rinkimas. Norint pereiti į profesionalų boksą, reikėjo daug ką keisti. Čia daugiau fizinės jėgos, reikia varžovą nokautuoti, būti gudresniam. Per 6 metus užaugau iki to“, – sakė E. Kavaliauskas.
Neminint sporto, gyvenimas vadinamoje svajonių žemėje iš pradžių nebuvo lengvas. Naujoje šalyje sportininkas pajuto ilgesį ir vienatvę, suprato daugelį dalykų ir kitaip pradėjo žvelgti į gyvenimą, o meilė gimtajai šaliai tapo dar stipresnė. Trisdešimtmetis sportininkas dažnai pabrėžia savo kilmę tiek ringe, tiek gyvenime.
„Kaip žmogus tikrai pasikeičiau, draugai sako, kad išvažiavau būdamas vaikas, o dabar esu vyras. Sąlygos pradžioje buvo sunkios, reikėjo daug per ką pereiti. Slėgė vienatvė, neturėjau su kuo pasikalbėti, atvažiavau į svetimą šalį, nei draugų, nieko. Žmonės svetimi, su jais turi kiekvieną dieną matytis, bandyti bendrauti, susidraugauti.
Ši patirtis pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, ypač, į Lietuvą, į meilę savo šaliai. Po 6 metų JAV tapau daug didesnis patriotas, Lietuva man yra pats nuostabiausias kraštas. Apie grįžimą minčių yra, tačiau šiuo metu dar turiu tikslų JAV. Būsiu ten, sportuosiu, kiek leis sveikata. Paskui bus matyti“, –apie netolimą ateitį svarstė E. Kavaliauskas.
Kaunietis juokėsi, kad amerikiečiams tenka dažnai akcentuoti ir aiškinti, iš kur jis atvykęs ir kur yra ta maža šalis. Daugelis jų dar galvoja, kad Lietuva – Sovietų Sąjungos ar Rusijos dalis. Boksininkas kartais net žemėlapį ištrauka ir rodo jiems, kur yra Lietuva, akcentuoja, kad yra lietuvis, kad žinotų, kas yra lietuviška jėga.
E. Kavaliauskas stengiasi toli į ateitį negalvoti, o baigęs karjerą tikriausiai norėtų dirbti su vaikais, padėti žmonėms siekti savo tikslų, juos motyvuoti, užsiimti visuomeniniais darbais.
