Be to, Anglijoje prakaitą treniruotėse liejo Lydso mieste, tame pačiame sporto centre, kaip ir triatlono ikonomis Didžiojoje Britanijoje tapę broliai Alistairas ir Jonny Brownlee.

Praėjusiais metais įrodžiau, kad galiu kovoti dėl šios svajonės.
Tautvydas Kopūstas

Prieš kelerius metus Lietuvos triatlono olimpine viltimi laikytas T. Kopūstas pernai kiek nustebino sprendimu grįžti į gimtinę.

2014 m. Europos jaunių čempionas bei 2017 m. Senojo žemyno jaunimo vicečempionas dabar savo patirtimi bei žiniomis dalinasi su šios sporto šakos mėgėjais.

„Nors rezultatai džiugino, tai pareikalavo daug išlaidų. Sportavau kaip profesionalus sportininkas, už galimybę tą daryti esu dėkingas šalies triatlono federacijai, bet pajamų iš sporto negaudavau. Taip pat buvau išsiilgęs namų, tad nusprendžiau grįžti“, – savo sprendimą aiškina Tautvydas.

Šiemet T. Kopūsto varžybų kalendoriuje netrūks lietuviškų startų: atletas ketina aktyviai dalyvauti paskutinį balandžio savaitgalį prasidėjusiose Lietuvos triatlono taurės (LTT) varžybose.

Jos nėra jam naujiena: nors prieš tai kelerius metus Tautvydas buvo retas svečias Lietuvoje, turėdamas progą ne kartą dalyvavo LTT etapuose ir čia iškovojo pergales sprinto ir olimpinėje distancijose.

Panašu, kad dvejus metus iš eilės triatlono taurėje dominuojančiam Marijui Butrimavičiui šiemet bus ypač sunku apginti nugalėtojo titulą.

T. Kopūstas pasidalino mintimis apie patirtį užsienyje, naują veiklą Kaune bei beprasidedantį triatlono sezoną.

– Nuo 2012 metų mokėtės ir sportavote Anglijoje, pernai prakaitą liejote Ispanijoje, galiausiai grįžote į Lietuvą, kas lėmė tokį sprendimą?

– Praeitą sezoną pavadinčiau sėkmingu, tarptautinėse varžybose atrodžiau vis užtikrinčiau, Europos sprinto čempionate tik kelios sekundės skyrė mane nuo pirmųjų olimpinių taškų, Baltijos čempionate iškovojau savo pirmuosius taškus jau suaugusiųjų pasauliniame reitinge, o Afrikos pirmenybėse užėmiau trečiąją vietą.

Nors rezultatai džiugino, tai pareikalavo daug išlaidų.

Sportavau kaip profesionalus sportininkas, už galimybę tą daryti esu dėkingas šalies triatlono federacijai, bet iš sporto pajamų negaudavau. Taip pat buvau išsiilgęs namų, tad nusprendžiau grįžti.

Kiekviena sporto šaka reikalauja ilgų, intensyvių bei į techniką orientuotų treniruočių.
Tautvydas Kopūstas

– Kaip gimė idėja Kaune suburti triatlono mėgėjų grupę ir ją treniruoti?

– Tai, sakykime, ne klasikinis triatlono klubas, o labiau kaip triatlono mokykla, su mumis sportuoja ne tik mūsų klubo nariai, bet ir kitų klubų triatlonininkai, pavyzdžiui, Kauno triatlono klubo nariai.

Kai grįžau į Lietuvą, nutariau suburti triatlono grupę. Mintimis pasidalinau su savo asmeniniu treneriu Ricardo Alcalde, jis pasiūlė bendradarbiauti ir sukurti „HighPeaks Lietuva“ triatlono klubą. Treniruotes vykdau aš, padeda man Donatas Sertvytis ir Laurynas Mykolaitis, o Ricardo koreguoja treniruočių planus.

Nusprendžiau grįžti į savo gimtąjį miestą Kauną, nes čia mačiau labai geras sąlygas toliau užsiimti triatlonu. Plaukiu Girstučio baseine, bėgioju parkuose, kur minti dviratį taip pat idėjų netrūksta.

– Kokie asmeniniai šio sezono tikslai?

– Planuoju daug dėmesio skirti Lietuvos triatlono taurei. Tiesa, pirmąjį etapą Alytuje praleisiu.

– Ką manote apie dabartinę konkurenciją Lietuvos triatlono taurėje?

– Vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai rimtai ruošiasi šitam artėjančiam sezonui, nenorėčiau išskirti pavardžių, kad kažko užmiršęs neįžeisčiau. Konkurencija bus kaip niekada didelė šiais metais.

Žinoma, tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakęs, kad didžiausias favoritas laimėti triatlono taurę yra dabartinis čempionas – Marijus Butrimavičius.

– Prieš penkerius metus po iškovoto Europos jaunių čempiono vardo buvote minimas kaip vienas tų, kuris ateityje galėtų startuoti olimpinėse žaidynėse. Jūsų manymu, kiek ta olimpinė svajonė reali?

– Manau, praėjusiais metais įrodžiau, kad galiu kovoti dėl šios svajonės. Aš vis dar sportuoju, galbūt šie metai bus kažkiek sunkesni man asmeniškai, nes reikia derinti darbą su sportu, bet neapleidžiu sportinės formos ir bandau tobulėti.

Norint patekti į olimpiadą reikalingi solidūs finansai – treniruočių, stovyklų išlaidos nėra pigios. Taip pat būtina varžytis pasaulio taurės etapuose, rinkti reitingo taškus, kai kurie etapai iš jų vyksta ne Europoje, todėl varžybų išlaidos taip pat yra nemažos. Viskas priklauso nuo finansų, deja, šiuo metu tokių didelių išlaidų sau leisti negaliu.

– Kurioje rungtyje pats labiausiai norėtumėte patobulėti ir kurioje jaučiatės stipriausiai?

– Sunku pasakyti. Iki šio sezono prioritetą teikiau ITU varžyboms. Tuomet labiausiai norėjau sustiprėti plaukime, kurį man ir pavyko pagerinti praėjusiais metais. Stipriausiai jaučiausi bėgime.

Šitie metai yra kitokie, nes šiuo metu man rūpi ne tik asmeniniai rezultatai, bet ir visų kitų sportininkų, kurie sportuoja su mūsų grupe. Taip pat planuoju dalyvauti daugiau „non drafting“ (aut. past. – draudžiama grupėje važiuoti dviračiu) varžybose, išbandyti save ilgesnėje distancijoje.

Dabar labai sunku pasakyti, kurioje srityje jausiuosi stipriausiai ir kurioje rungtyje norėsiu patobulėti. Stengiuosi treniruotis taip, kad galėčiau jaustis užtikrintai visose 3 srityse.

– Sportavote tame pačiame sporto centre, kaip ir garsūs broliai Alistairas ir Jonny Brownlee, apie tai svajotų tūkstančiai triatlonininkų.

– Aš labai didžiuojuosi, kad teko galimybė treniruotis su geriausiais Anglijos triatlono treneriais, iš jų daug ko išmokau kaip sportininkas ir tas žinias galiu pritaikyti dabar treniruojant triatlono mėgėjus.

– Ką pastebėjote perduodamas savo patirtį mėgėjams, kokias dažniausiai klaidas daro pradedantys triatlonininkai?

– Tikriausiai viena iš didžiausių klaidų yra prastas treniruočių planavimas. Triatloną sudaro 3 skirtingos sporto šakos, todėl yra ganėtinai sunku adekvačiai paskirstyti treniruočių krūvį.

Kiekviena sporto šaka reikalauja ilgų, intensyvių bei į techniką orientuotų treniruočių. Jeigu treniruočių išdėstymas, planavimas yra prastas, įmanomas „persisportavimas“.

Po kelių, ilgų alinančių pratybų likusios kitos treniruotės gali tapti nebeefektyvios.

Mano nuomone, prastas treniruočių išdėstymas, poilsio bei silpnų vietų ignoravimas yra dažniausios klaidos, pasitaikančios triatlono mėgėjų gretose.

– Ką galėtum patarti pradedančiajam, kuris svajoja apie „Ironman“ (3,8 km/ 180 km/ 42 km) distanciją?

– Norėčiau palinkėti kantrybės. Jeigu tai jums pirmieji metai triatlone, pirmiausia siūlau išbandyti sprinto bei olimpinę distanciją ir taip palaipsniui eiti „Ironman’o“ link. Prieš įveikiant „Ironman“ distanciją, siūlau taip pat išbandyti dvigubai trumpesnę distanciją (1,9 km/ 90 km/ 21 km).

Tokiai ilgai distancijai neužtenka pasiruošti tik fiziškai, labai svarbi ir sukaupta patirtis triatlono varžybose, kuri tikrai padės dalyvaujant prestižinėje „Ironman“ distancijoje.

Tautvydas Kopūstas
Foto: LTOK nuotr.