Savaitgalį „Siemens“ arenoje į kovą stos 228 karatė meistrai iš 25 valstybių, kumitė (realios kovos) varžybose susigrumsiantys dėl dešimties medalių komplektų.
Gausiausia bus šeimininkų rinktinė, kurią sudarys 30 atletų – po tris kiekvienoje svorio kategorijoje.
Vyrų sunkiasvorių titulo dėl įplyšusio raumens negins Eventas Gužauskas, ant tatamio vis dar negrįžta jo treneris Lukas Kubilius bei daugkartinis Europos čempionas Valdemaras Gudauskas, moterų varžybose nepasirodys praėjusių metų žemyno pirmenybių be svorio kategorijų bronzinė prizininkė Rūta Brazdžionytė.
Bet komandoje vis tiek apstu pretendentų į medalius, galbūt ir auksinius.
Sunkiausia svajoti apie titulą bus svorio kategorijoje iki 85 kg startuosiantiems Vytautui Cėplai, Kęstučiui Radvilai ir Jurui Sokolovui. Mat jų laukia didžiausias viso čempionato favoritas.
18 kartų Europos ir 3 kartus pasaulio čempionas V. Dimitrovas lietuviams vis dar išlieka nenugalimas.
Kelerius metus traumų kamuota gyva karatė legenda pernai Budapešte (Vengrija) vykusiose Europos pirmenybėse be svorio kategorijų pademonstravo, jog amžius netrukdo jam ištraukti naujų ginklų.
Į Vilnių bulgaras teigia taip pat atvykęs sveikas, bet tai nereiškia, kad jo nekankina nerimas.
„Man jau greitai bus 38-eri, niekada nebesijausiu kaip jaunystėje. Bet šiuo metu neturiu nusiskundimų sveikata, traumos nekamuoja. Tik kartais būna, kad atėjus varžybų dienai ir užlipus ant tatamio staiga situacija pasikeičia, išlenda visokios problemos.
Daug žmonių netiki sėkme, bet man atrodo, kad be jos čempionu netapsi. Ir pirmiausia jos reikia tam, kad aplenktų traumos. Bent jau mano ilgametė patirtis taip sako“, – turnyro išvakarėse DELFI sakė V. Dimitrovas.
Per savo spalvingą karjerą veteranas nėra užkariavęs tik vienos viršūnės – jam dar nė karto nepavyko Tokijuje prasiveržti pro Japonijos kovotojus ir triumfuoti pasaulio čempionate be svorio kategorijų.
Visi kiti horizontai – jau seniai išmaišyti, bet naujų V. Dimitrovas, regis, nė kiek nepasigenda.
2020 metais Tokijuje karatė debiutuos olimpinėse žaidynėse. Tiesa, ne kiokušin, o kita – nekontaktinės karatė – atmaina.
Ir panašu, kad karatė olimpinės perspektyvos – nekokios, mat jau po ketverių metų jos veikiausiai nebeliks olimpinėje programoje.
Bet Bulgarijos kovotojui dėl to širdies neskauda – jis įsitikinęs, kad karatė vertybės sunkiai suderinamos su olimpinėmis žaidynėmis.
– Ką laikote savo pagrindiniais konkurentais Vilniuje? – DELFI paklausė V. Dimitrovo
– Yra nemažai 27-erių ar 28-erių metų amžiaus sulaukusių vyrukų, kurie tikrai pavojingi. Žinoma, pirmiausia – lietuviai, jie visada stiprūs, patyrę, kovos namuose. Taip pat konkurencingas lenkas (Jakubas Tecza – DELFI), Gruzijos, Azerbaidžano, Švedijos atstovai. Daug priklausys nuo burtų ir sėkmės.
– Jau esate keletą kartų kovojęs Lietuvoje. Ar svečiams čia sunku laimėti?
– Lietuvoje varžybos būna gerai organizuotos, susirenka daug publikos. Kitur salės būna pustuštės, o čia žiūrovų gausu, ir jie triukšmingi, palaiko savus. Žinoma, sudėtingiau kovoti prieš varžovą, kuris turi tokią paramą. Kita vertus, minia žiūrovų, mylinčių karatė, įkvepia ir mane patį. Be to, žmonės Lietuvoje yra malonūs – nesvarbu, kad esu svetimšalis, vis tiek jaučiu jų palaikymą.
Teisėjavimas? Na, šiuo aspektu svarbiau ne tai, kur vyksta varžybos, bet kiek patyrę yra teisėjai. Pats taip pat teisėjauju, žinau, koks tai sudėtingas darbas, todėl niekada nesmerkiu teisėjų.
– Jūsų ilgametis varžovas 33-ejų V. Cėpla pranešė, kad šiemet baigs sportininko karjerą. Ar pats turite aiškų planą kitiems metams ar keleriems?
– Anksčiau susidarydavau tokių ilgalaikių planų. Paskui prasidėjo traumos, ir supratau, kad toli į priekį planuoti nebeišeina. Manau, man dabar geriausia sutelkti visą dėmesį į artimiausias varžybas, artimiausią dvikovą. Taigi, pirmiausia – šis Europos čempionatas Vilniuje, o tuomet jau matysime.
Manau, svarbiausia – pasimėgavimas savo veikla. Jei ji tau patinka, jei leidžia sveikata, kodėl gi viską mesti? Vienam mano mokytojų – 54-eri, ir jis vis dar lipa ant tatamio. Karatė yra viso gyvenimo kelionė. Žinau, kad vieną dieną reikės sustoti, bet kol kas mėgaujuosi akimirka. Mano treneriai, šeima palaiko mane, Bulgarijos karatė bendruomenė – taip pat, ir tai veda mane į priekį.
– Ar kada nors svajojote apie pasirodymą olimpinėse žaidynėse?
– Olimpinės žaidynės – tikrai puikus renginys. Bet įtraukta į jų programą karatė turėtų stipriai pasikeisti. Taip stipriai, kad tai jau nebebūtų kiokušin karatė, o kažkas kita. Taigi, yra priešingų argumentų. Būtų gerai patekti į olimpines žaidynes, bet jeigu ne – irgi nieko tokio. Tikrai neliūdžiu dėl to, jog nesame olimpinė sporto šaka.
– Ko netektų kiokušin karatė olimpinėse žaidynėse?
– Manau, kad netektų savo tikrojo identiteto. Juk tai – pilno kontakto karatė. Pabandykite įsivaizduoti mišrius kovos menus olimpinėse žaidynėse – tai tiesiog neįmanoma. Manau, tas pats pasakytina ir kiokušin karatė atžvilgiu. Tekvondo arba dabartinė vadinamoji olimpinė karatė mums yra labai tolimos sporto šakos. Nesakau, kad esame geresni ar blogesni, tiesiog – kitokie. Ir man patinka būtent toks kiokušin, koks yra dabar.
– 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebeturėtų būti jokios karatė, vietoje jos siūlomas breikas. Kaip reagavote į šią žinią?
– Net neįsivaizdavau, kad breikas yra sporto šaka. Užklupote mane šiuo klausimu (juokiasi – DELFI). Breikas, rimtai?! Nebūčiau pagalvojęs. Na, jeigu jau breikas priimamas į olimpines žaidynes... Tikiuosi, mes liksime ištikimi tiems principams, kuriuos įskiepijo kiokušin karatė pradininkas Masutatsu Oyama ir jo įpėdinis Kenji Midori.
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės sudėtis
Moterys:
Iki 50 kg: Ivona Koreckaja, Raminta Makackaitė, Erika Žeburtovič;
50-55 kg: Emilija Korotkovaitė, Gerda Pekarskaitė, Simona Urbutytė;
55-60 kg: Evelina Bidžanova, Inga Mikštaitė, Erika Rukšėnaitė;
60-65 kg: Magdalena Gustaitytė, Vaiva Kairaitytė, Aneta Meškauskienė;
Virš 65 kg: Diana Balsytė, Brigita Gustaitytė, Nora Vaznelytė;
Kata rungtis: Raminta Makackaitė, Simona Urbutytė, Diana Mačiūtė, Justina Zykutė, Ugnė Daukšaitė, Rima Lisinskaitė, Monika Tydikaitė.
Vyrai:
Iki 65 kg: Romualdas Auga, Mantas Chrapačas, Jonas Eimontas;
65-75 kg: Jevgenijus Jurutas, Justinas Kvietka, Domas Sutkus;
75-85 kg: Vytautas Cėpla, Kęstutis Radvila, Juras Sokolovas;
85-95 kg: Orestas Abazorius, Dominykas Juškevičius, Edgardas Sečinskis;
Virš 95 kg: Eventas Gužauskas, Antanas Klibavičius, Paulius Žimantas.
Kata rungtis: Matas Jonauskas, Edvinas Kolmogorovas, Artūras Zavalnas, Artūras Samulis, Tomas Zienius.
Europos čempionatas Vilniuje prasidės šeštadienį, kai vyks katos, moterų svorio kategorijų iki 50 kg, 50-55 kg ir 55-60 kg bei vyrų svorio kategorijų iki 65 kg ir 65-75 kg varžybos.
Čempionato atidarymo ceremonija, parodomosios kovos, pusfinaliai bei finalai prasidės 16.30 val.
Sekmadienį rungsis moterų 60-65 kg ir virš 65 kg bei vyrų 75-85 kg, 85-95 kg ir virš 95 kg svorio kategorijų dalyviai. Čempionato atidarymo ceremonija, parodomosios kovos, pusfinaliai bei finalai prasidės 15 val.
