Pasaulio ir Europos disko metimo čempionas kaunietis Andrius Gudžius kruopščiai rengiasi naujojo sezono kovoms. Pirmas rimtas jėgų išbandymas laukia gegužės 1-2 d. Deimantinės lygos varžybose Kataro sostinėje Dohoje.

Kaip ir praėjusiais metais, balandžio pabaigoje kaunietis žada rungtyniauti Vilniaus metikų varžybose Vingio stadione.

Vasario ir kovo mėnesiais geriausias pastarųjų dvejų metų Lietuvos sportininkas su treneriu Vaclovu Kidyku treniravosi Albufeiroje (Portugalija).

„Ten mes sezonui rengiamės jau gal dešimt metų. Balandžio mėnesį vėl planavome vykti treniruotis į Portugaliją, tačiau esame nuvilti. Labai jau nusidėvėjęs jų disko metimo sektorius – atliekant posūkį, kairėje pusėje yra didžiulė duobė. Su tuo sektoriumi tikras anekdotas. Portugalai jau gal penkis kartus vis žadėjo jį sutvarkyti, tačiau kalbos ir lieka kalbomis.

Prieš kelias dienas portugalai Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentei Nijolei Medvedevai atsiuntė žinutę, kurią ji persiuntė man su Andriumi. Portugalai atsiprašinėjo, teigė, kad tie visi trys sektoriai netrukus bus sutvarkyti iš naujo, ir portugalai tikisi tolesnio mūsų bendradarbiavimo. Tačiau pagalvojau: jeigu jau penkis kartus buvome apgauti, tai būsime apgauti ir šeštą kartą“, – teigė V. Kidykas.

Pasaulio ir Europos čempiono treneris Kaune patyrė nemalonų incidentą: nunešus taisyti planšetinį kompiuterį, su kuriuo nesiskiria per treniruotes ir varžybas, trenerio paklausė, ar įrenginyje nėra svarbių duomenų.

„Man į galvą neatėjo, jog iš atminties kortelės bus ištrinti visus pastarųjų metų Andriaus per pratybas atlikti tolimi metimai. Tai – puiki mokomoji medžiaga ne tik man pačiam, bet ir jaunimui. Parsinešiau tą kompiuterį namus, o jis – tuščias.

Tuos metimus norėjosi laikyti kaip prisiminimą. Tarkime, 1 kg 800 g diską Andrius buvo numetęs 75 m 80 cm. Tai – kosminis rezultatas, be galo toli. Gerai, kad kitus ketverių metų nufilmuotus metimus buvau persikėlęs į kietą diską“, – pasakojo V. Kidykas.

– Treneri, kaip vertinate treniruočių stovyklą Portugalijoje?

– Apmaudu, kad ta bazė kasmet vis prastėja. Tarkime, pakilnojus štangą, būna gerai pamėtyti rutulį ar kokį nors pagalbinį įrankį, pašvaistyti 10 kg sveriantį „blyną“.

Tačiau mėtyti pavojinga, nes metimų aikštė išklota skalda. Portugalų vadybininkui jau prieš 10 metų sakiau, kad reikėtų ten užvežti smėlio. Jis vis nustemba, pakraipo galvą ir atsako, kad čia pajūris, visur smėlis, nėra jokios problemos. Bet problema lieka.

Ankstesniais metais Albufeiroje treniruodavosi ir daug kūjo metikų, reikėdavo būti atsargiems, kad netyčia negautume kūju per galvą. O dabar buvome trise – Andrius, aš ir kineziterapeutas Tomas Bendravičius. Portugalijoje dar treniravosi ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė su trenere Terese Nekrošaite.

Ir daugiau – nė vieno metiko. Mūsų stovyklai besibaigiant, atvažiavo treniruotis dar keli rusai. Balandžio mėnesį dar atvykdavo Vokietijos lengvaatlečiai, tačiau šiemet jie, atrodo, irgi atsisakė čia stovyklauti.

– Kam per pratybas skyrėte didžiausią dėmesį?

– Darėme viską: Andrius stiprėjo fiziškai, mėtė ir diską. Mūsų treniruočių stovykla prasidėjo gerokai vėliau nei ankstesniais metais, kai jau lapkričio mėnesį dviem savaitėms vykdavome į Portugaliją, ir Andrius po truputį pamėtydavo diską.

Dabar Andrius nebuvo mėtęs puspenkto mėnesio. Tačiau per pratybas, kai vyksta pats pagrindinis sunkus darbas, jaučiasi nuovargis, kaupiasi krūviai, jo sviestas diskelis skriedavo 68 metrus – manau, kad nėra blogai.

– Dabar jums, ko gero, iškilo klausimas, kur treniruositės balandžio mėnesį?

– Į Portugaliją tikrai nevyksime, ten atšaukėme treniruočių stovyklą. Manau, kad sportuosime Lietuvoje. O ateityje teks ieškoti normalios sporto bazės, kur būtų galima produktyviai padirbėti ir gerai atsigauti po sunkių pratybų.

– Ar Andrius jau atsigavo po tėvelio žūties?

– Atsigauna. Sportininkas po netekties dar persirgo gripu, apie 10 dienų gydėsi. Viskas prasidėjo komplikuotai, tačiau dabar pamažu jau įsibėgėjame.

– Dabar, kai tokie nepastovūs orai, kur Kaune treniruojatės?

– Ąžuolyno mėtymų aikštėje. Paprastai ankstų pavasarį ji būna drėgnoka, o dabar lyg kilimas. Numeti diską, o jo net nereikia šluostyti.

Štangą kilnojame lengvosios atletikos manieže, kuriame darbuosimės ir vasarą, nes stadionas yra rekonstruojamas. Treniruojamės dukart per dieną: rytais – diskas, o vakare – štanga.

– Portugalijoje treniravosi ir Europos čempionato bronzinė ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, ar su ja teko susitikti?

– Taip, ji buvo su mumis, apie Livetą galiu tarti keletą žodžių. Paskutiniąją dieną prieš išvažiuojant, jai juokais ir sakau: „Na. Liveta, kaip Lietuvos metikų rinkinės treneris, ateisiu pažiūrėti, ką gero nuveikei per treniruočių stovyklą“. Liveta ietį švystelėjo už 61 metro. Per treniruotes ji taip toli niekada nemėtydavo. Balandžio mėnesį sportininkė vėl planuoja vyks treniruotis į Portugaliją.

– Ar Andrius dalyvaus visuose keturiuose Deimantinės lygos etapuose?

– Taip. Didelio pasirinkimo nėra, tuose keturiuose etapuose reikia surinkti kuo daugiau taškų, kurie lems patekimą į finalą. Jis vyks rugsėjo 1-ąją Briuselyje, o rugsėjo pabaigoje – jau pasaulio čempionatas Katare.

Deimantinės lygos varžybas 2017-aisiais Andrius laimėjo, o praėjusiais metais buvo antras.

Šiemet startų yra nemažai, tačiau nuo liepos vidurio reikės juos mažinti ir rengtis pasaulio čempionatui. Lauks tik vienos, kitos kontrolinės varžybėlės.

– Kokie tikslai šiemet?

– Norim diską numesti daugiau kaip 70 metrų. Ir ne per treniruotes, o per varžybas. O rimto rango turnyruose nebūti prie galo (šypsosi).

Andriui – 28-eri, kaip disko metikui – pirmieji brandos metai. Dar turėtų paaugti jėga, tik kad tą kojos pėdą, kuri dar ne taip seniai buvo traumuota ir dabar yra su svetimkūniu, išėjus į lauką ir pradėjus mėtyti, neskaudėtų ir nereikėtų kentėti.

Mūsų nuotaikos geros, darbingos. Ačiū Dievui, nėra taip, kad kas nors mums neleistų dirbti, mėtyti. Viskas gerai.