Nustelbė rinkimus
Kaja Kallas turėtų graužti nagus. Pirmąja Estijos premjere moterimi pretenduojančios tapti politikės Reformų partija sekmadienį netikėtai įtikinamai laimėjo parlamento rinkimus. Bet dėmesio epicentre K. Kallas išsilaikė neilgai.
Didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį – taip vadinamas Estijos sportą purtantis dopingo skandalas.
„Nuo praėjusio trečiadienio iki šeštadienio naujienos apie šią istoriją buvo pačios skaitomiausios. Tik sekmadienį ir pirmadienį ėmė dominuoti rinkimų tema. Bet pirmadienį vakare politiką vėl nustelbė dopingas“, – pasakojo Delfi.ee žurnalistas Madisas Kalvetas.
Estijos visuomenė taip įaudrinta dėl to, jog dopingo rykštė kirto bene į skaudžiausią vietą.
Praėjusią savaitę Alpių kurorte Zėfelde Austrijos policija sulaikė penkis pasaulio slidinėjimo čempionato dalyvius, tarp kurių buvo ir du Estijos sportininkai. Visi jie kaltinami draudžiamų preparatų vartojimu.
Pirmoji sniego gniūžtė greitai išaugo į visą šluojančią laviną, kadangi ji užkabino pačius estų pasididžiavimo savo sporto pasiekimais pamatus.
Tirolio areštinėje trumpam atsidūrę Karelas Tammjarvas ir Andreasas Veerpalu – tik slidinėjimo vidutiniokai, negalintys pasigirti jokiais ypatingais pasiekimais. Bet paskui save jie tempia į dugną kur kas stambesnes žuvis.
Pagavo su adata venoje
Austrų policininkai kartu su kolegomis iš Vokietijos surengė bendrą operaciją, nutaikytą prieš „tarptautinį dopingo tinklą“.
Kuomet Austrijos federalinės policijos biuro pareigūnai įsiveržė į namą Zėfelde, jie aptiko daugiau nei tikėjosi: slidininkas Maxas Hauke sučiuptas tiesiog nusikaltimo vietoje. 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių dalyviui tuo metu buvo atliekamas kraujo perpylimas.
Kaip pranešama, 26-erių austras į veną leidosi savo paties anksčiau paimtą kraują. Tai – antidopingo taisyklių draudžiamas metodas, kadangi taip prieš varžybas galima padidinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį. Tai leidžia geriau aprūpinti raumenis deguonimi, pagerinant ištvermės savybes.
Perpylimas – viena iš vadinamojo „kraujo dopingo“ formų. Juo policijos atskleisti sukčiai toli gražu neapsiribojo.
Kartu su M. Hauge buvo sulaikytas ir vėliau savo kaltę pripažino jo komandos draugas Dominikas Baldaufas. Toks pat likimas ištiko Kazachstano slidinėjimo žvaigždę Aleksejų Poltoraniną.
Iš viso per vieną vakarą 120 pareigūnų užgriuvo 16 patalpų skirtinguose miestuose, sulaikyti dar keturi asmenys.
Antra operacijos dalis vyko Erfurte (Vokietija), kur, kaip teigiama, veikė ištisa kraujo dopingo laboratorija, vadovaujama gydytojo Marko Schmidto.
Jo „pacientai“ buvo ir estai, davę savo tėvynę šokiravusius viešus parodymus.
Pasaulis įtūžo ant estų
Tiksliau, pirmiausia prabilo vienas K. Tammjarvas. Kitą dieną po to, kai buvo paleistas iš areštinės, 29-erių slidininkas Zėfelde surengė spaudos konferenciją, kurioje pripažino savo kaltę.
K. Tammjarvas patvirtino bendradarbiavęs su „dopingo daktaru“ įvardijamu M. Schmidtu nuo 2016 metų. O juos supažindinusi Estijos slidinėjimo įžymybė Mati Alaveras.
„Mati pasakė, kad turi kontaktą – jeigu noriu šliuožti greičiau, turiu kreiptis į jį. Tai buvo gydytojas Vokietijoje. Pirmą kartą kraujas man perpiltas buvo per 2016-ųjų pasaulio čempionatą, nuo to laiko taip darydavau kaskart“, – pasakojo K. Tammjarvas, už procedūras „dopingo daktarui“ atsilygindavęs iš rėmėjų gautais pinigais.
Jo liudijimo įklampintas M. Alaveras – 65-erių slidinėjimo treneris, kurio garsiausi auklėtiniai buvo dukart olimpinis ir pasaulio čempionas A. Veerpalu bei olimpinis ir planetos pirmenybių prizininkas Jaakas Mae.
Specialistas neneigė suvedęs K. Tammjarvą su M. Schmidtu ir pavadino tai „didžiausia savo gyvenimo klaida“.
Tačiau K. Tammjarvas spaudos konferencijoje paminėjo ne tik M. Alavero, bet ir A. Veerpalu pavardes – esą abi gyvos legendos žinojo apie Estijos sportininkų vartojamą kraujo dopingą.
„Be abejo, jiems tai tikrai buvo žinoma, o daugiau veikiausiai niekam“, – teigė sportininkas.
Į žurnalistų klausimus jis ryžosi atsakyti vienas – A. Veerpalu jaunesnysis, paleistas policijos, dingo kaip į vandenį.
Vėliau paaiškėjo, kad tituluočiausio Estijos slidininko sūnus kartu su tėvu patyliukais susirinko daiktus iš savo viešbučių ir išvyko neperspėję net bendražygių.
Abu Veerpalu nuo visuomenės klausimų pasislėpė už trečiosios šeimos atstovės – žmonos ir motinos – pečių. Angela Veerpalu perdavė lakonišką žinutę, kad jos sūnus pripažįsta kaltę, atsiprašo, bet bendrauti su žurnalistais nepageidauja.
Tik niekam to negana.
Pirmiausia pykčiu pratrūko Kazachstano žiniasklaida, mat A. Poltoraniną nuo 2014 metų treniravo estai – pirmiausia M. Alaveras, paskui – ir A. Veerpalu vyresnysis. Jiems ir verčiama kaltė dėl dukart pasaulio čempionatų prizininku tapusio kazacho gėdos.
Nesiruošia tylėti ir žiemos sporto įžymybės. Pavyzdžiui, prancūzas Maurice'as Manificatas pareiškė nė kiek nesistebintis A. Poltoranino sulaikymu ir nurodė konkrečią priežastį.
„Todėl, kad jis dirbo su A. Veerpalu. Tokius žmones reikėtų visiems laikams išmesti iš sporto. Neįtikėtina, kad A. Veerpalu treniravo dar ir savo paties sūnų“, – apie Estijos veteraną piktai atsiliepė patyręs slidininkas, Zėfelde su tautiečiais pelnęs bronzą estafetėse.
Audringai reagavo ir ryškiausia šio sezono biatlono žvaigždė Johannesas Thingnesas Bo.
„Tai siaubinga. Galiu tik įsivaizduoti, kiek laiko A. Poltoraninas vedžiojo visus už nosies ir kiek medalių pavogė iš Norvegijos bei kitų šalių sportininkų. Nenoriu apkaltinti visų iš eilės, bet faktas yra tai, kad kai kurios šalys turi dopingo kultūrą. Pavyzdžiui, Austrija ir Estija turi tikrai ilgą dopingo istoriją“, – „kaimyninės“ sporto šakos aktualijas komentavo norvegas.
O liūdnai pagarsėjęs buvęs Suomijos slidinėjimo rinktinės treneris Kari-Pekka Kyrola, 2001 metais atsidūręs didžiulio dopingo skandalo epicentre, pareiškė, kad policija tik patvirtino tai, kas buvo žinoma ilgus metus.
„Kai dirbau su Suomijos komanda, estai buvo ne ką „švaresni“ už mus“, – teigė specialistas.
Visuomenė pavargo ginti
Abejonės dėl šlovingos A. Veerpalu karjeros išties nėra naujos.
2002 metų Solt Leik Sičio ir 2006-ųjų Turino 15 km klasikiniu stiliumi rungties olimpinis čempionas iš didžiojo sporto pasitraukė 2011 metais.
Prabėgus vos keliems mėnesiams paskelbta apie jo mėginyje nustatytus augimo hormonų nukrypimus nuo normos.
Tuomet Estija stojo ginti savo didvyrio – remiamas stiprios vietos biochemikų komandos, A. Veerpalu pasiekė pergalę Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS). Nors pastarasis pripažino, kad mėginio tyrimo rezultatai byloja apie galimą dopingo vartojimą, estui skirta bausmė anuliuota dėl nepakankamo mokslinio pagrindimo.
Nepatikėjo estai ir tuomet, kai 2014-aisiais sporto mokslininkas iš Tartu Vitalijus Bernackis liudijo specialiai tyrimo komisijai pardavęs šimtus draudžiamų preparatų dozių žymiems Estijos sportininkams. Jis nurodė, kad tarp pirkėjų buvo ir M. Alaveras, dopingo esą parūpindavęs A. Veerpalu ir J. Mae. Tačiau įrodymų pritrūkusios komisijos ataskaita didelių pasekmių neturėjo.
Vis dėlto įvykiai Zėfelde, regis, sutrupino estiškus stabus.
„Dabar dauguma žmonių smerkia sportininkus, nes žino, kad jie tikrai yra susitepę“, – DELFI sakė žurnalistas M. Kalvetas.
Jo žodžius iliustruoja per 2011-ųjų skandalą slidinėjimo mėgėjų sukurta socialinio tinklo paskyra „Mes tikime Andrusu Veerpalu“.
Anksčiau ji vienijo daugiau nei 60 tūkst. žmonių, tačiau pastarosiomis dienomis sulig kiekviena minute jų lieka vis mažiau ir mažiau, o internautai siūlo pakeisti grupės pavadinimą.
„Nusivylę Andrusu“ – tokį variantą rekomendavo vienas slidinėjimo fanas.
Kiti norėtų apskritai uždaryti šią paskyrą. Regis, tai būtų logiškas sprendimas – panašiai pasielgė A. Veerpalu jaunesnysis, dėl neigiamų reakcijų gausos tiesiog ištrynęs visus savo profilius socialiniuose tinkluose.
Smogė ne silpniau nei bankų skandalas
Dopingo dėmė Estijos slidinėjime toliau plečiasi ir šią savaitę.
Neišlaikęs įtampos savanoriškai prakalbo pernai karjerą baigęs ilgametis šalies rinktinės atstovas Algo Karpas, kuris prisipažino taip pat turėjęs reikalų su M. Schmidtu ir nusispjovęs į antidopingo taisykles.
„Nebegaliu ilgiau to laikyti paslaptyje. Jaučiausi padaręs viską, kas buvo mano jėgoms, o rezultatai vis tiek netenkino. Mes neprilygome praeities žvaigždėms, jos pačios nuolat sakydavo, kad finansuojant dabartinę kartą tik vėjais švaistomi pinigai. Spaudimas buvo didelis, norėjau pagaliau persilaužti“, – savo klystkelius motyvavo trijų olimpiadų dalyvis, prisipažinęs, jog sukčiavo ir Pjongčango žaidynėse.
Koks didelis buvo spaudimas, toks garsus ir trenksmas subyrėjus slidininkų nuodėmes slėpusiai apgaulės sienai.
Gėda dėl dopingo eiliniams estams dūrė ne mažiau skaudžiai nei praėjusiais metais kilęs pinigų plovimo per šalyje veikusius skandinaviškus bankus skandalas. Ir negalvokite, jog toks palyginimas – pernelyg hiperbolizuotas.
„Galima sakyti, kad visuomenė abiem atvejais buvo sukrėsta panašiai. Šiuo – gal net labiau. Juk žmonės dažnai lygiuojasi būtent į sporto herojus“, – svarstė Delfi.ee žurnalistas M. Kalvetas.
Lietuvoje taip pat netrūko rezonansinių dopingo bylų: Romo Ubarto ar Živilės Balčiūnaitės lengvojoje atletikoje, Ramūno Vyšniausko ar Aurimo Didžbalio sunkiojoje atletikoje.
Trintukas jau kybo virš kanojininko Jevgenijaus Šuklino sidabrinio įrašo Londono olimpiniame metraštyje, ką bekalbėti apie tragišką dviratininkų Rumšų šeimos dopingo istoriją.
Nuo dabartinių Estijos išgyvenimų šie atvejai skiriasi ne tik tuo, jog nė viena Lietuvos sporto žvaigždė viešai neprisipažino sukčiavusi – skiriasi ir atgarsio visuomenėje mastas.
Didelė kaina už sąžiningesnę ateitį
Norint suprasti, ką estams reiškia slidinėjimo griūtis, pakanka peržiūrėti geriausių metų šalies sportininkų sąrašą.
A. Veerpalu 1999-2009 metais tokios garbės susilaukė penkis kartus. Panašiu metu slidinėjimo trasose medalius žarsčiusi K. Šmigun geriausia Estijos dailiosios lyties sportininke išrinkta net aštuonis sykius.
Tiek ji, tiek kitas auksinės Estijos slidininkų kartos atstovas J. Mae stengiasi atsiriboti nuo skandalo.
„Aš ir mano sesuo (Katrin Šmigun taip pat buvo elitinio lygio slidininkė – DELFI) su tuo neturime nieko bendra. Mes visuomet laikydavomės atskirai nuo vyrų komandos, jos trenerio M. Alavero. Nejau neturėjau jokių įtarimų? Žinote, buvau mokoma kalbėti tik apie tai, ką esu mačiusi savo akimis. Nepradėsiu spekuliuoti“, – gynėsi K. Šmigun.
Kraujuojanti dopingo žaizda sekmadienį nesutrukdė jai kartu su rinkimų nugalėtoja Reformų partija patekti į Estijos parlamentą.
Tačiau estai jau aklai nebetiki kiekvienu savo sporto žvaigždžių žodžiu.
„Tai, kas ką tik įvyko, veikia tiek praeitį, tiek ateitį. Žmonės reaguoja neigiamai, visi dabar labiausiai trokšta išsiaiškinti tikrąją tiesą. Manau, kad šis skandalas greitai nesibaigs, į paviršių iškils ir daugiau faktų.
Aišku, dopingo tema – jautresnė, kuomet kalba pasisuka apie tavo paties tautiečius. Dalis žmonių nepaisydami nieko palaikys susitepusius sportininkus. Bet kitiems turėjo atsiverti akys.
Po šios istorijos jauniems atletams bus žymiai sunkiau susirasti rėmėjų. Tačiau reikia tikėtis, kad tai – kaina, kurią sumokėsime už sąžiningesnę ateitį. Vilkimės, jog negatyvūs reiškiniai bus išvalyti iš Estijos sporto ir galėsime viską pradėti iš pradžių“, – kalbėdamas su DELFI, permainų laukė M. Kalvetas.
Tyrimas plečiasi į kitas sporto šakas
Naujos pradžios nebeturėtų būti Zėfelde pareigūnų apklaustiems Estijos slidininkams: jiems gresia ne tik garantuotos diskvalifikacijos, bet ir belangė. Dopingo vartojimą draudžia Austrijos baudžiamasis kodeksas, kuriame numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Austrijos ir Vokietijos policijos tyrimas sparčiai įgauna pagreitį ir jau peržengė slidinėjimo ribas. Pareigūnams „pasidavė“ Austrijos dviratininkai Stefanas Deniflas ir Georgas Preidleris, kurie prisipažino vartoję kraujo dopingą.
Sulaikytas ir pagrindinis informatorius – buvęs Austrijos slidininkas Johannas Durras, kuris praeityje buvo baustas dėl eritropoetino vartojimo.
Praėjusį mėnesį transliuotame Vokietijos ARD televizijos dokumentiniame filme jis atskleidė buvęs nuolatinis M. Schmidto klientas: iš jo gaudavęs ne tik eritropoetino, bet ir augimo hormonų, eksperimentavęs su insulinu, atlikdavęs kraujo perpylimus.
Nors 31-erių austro išpažintis smarkiai padėjo policijos operacijai, vietos žiniasklaida praneša, kad pastarosiomis savaitėmis slidininkas nebebendradarbiavo su pareigūnais.
Austrijos teisėsaugos atstovų teigimu, jų vykdomas tyrimas nėra susijęs su Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) byla.
Praėjusiais metais IBU būstinę Zalcburge iškrėtę pareigūnai drauge su kolegomis iš Norvegijos bei Interpolo nustatė, kad biatlono vadovams 2012-2017 metais buvo išmokėta beveik 250 tūkst. eurų mainais už dopingu susitepusių Rusijos sportininkų dangstymą ir palankumą Maskvai skirstant tarptautinius renginius.
Kilęs skandalas iš posto išvertė ilgametį IBU prezidentą iš Norvegijos Andersą Bessebergą ir generalinę sekretorę Nicole Resch.
