Parama mėgėjams pranoks „Žalgirio“ biudžetą
Vyriausybei ir Seimui pernai apsisprendus palaipsniui didinti sporto projektų finansavimą, pastarasis 2019-aisiais išaugs nuo 6,6 iki 13,6 mln. eurų.
Tai reiškia, kad mėgėjiškam sportui per metus nuo šiol bus skiriama didesnė suma nei, pavyzdžiui, turtingiausio šalies profesionalaus klubo Kauno „Žalgirio“ biudžetas – 10,7 mln. eurų.
Be to, panaikinus ligšiolinį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, pakeista lėšų skirstymo tvarka, kuri buvo kritikuojama dėl skaidrumo stygiaus.
Naujo modelio diegimas užsitęsė, dėl to pinigų dalybos startuos vėliau nei įprasta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) antradienį paskelbė kvietimą teikti paraiškas, o paskirstytas fondas gali būti ne anksčiau nei po dviejų mėnesių – balandžio pabaigoje.
Naująjį Sporto rėmimo fondą administruos nebe paskutinius mėnesius skaičiuojantis Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Projektus vertins ir jų įgyvendinimą prižiūrės Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už sporto bazių plėtrą ir remontą, bei Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF). Pastarasis rūpinsis visų likusių sričių projektais.
Naujiems administratoriams reikės didesnių išteklių nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2017 metų ataskaitoje nurodoma, kad fondo administravimo išlaidos sudarė tik 1 proc. turimų lėšų – 67 tūkst. eurų.
Vyriausybės sausio pabaigoje patvirtintame Sporto rėmimo fondo finansavimo tvarkos apraše administravimui numatyta skirti 3,5 procento metinio biudžeto. Šiemet tai sudarytų 476 tūkst. eurų.
Planuota, kad didžiąją dalį šios sumos naujiems etatams ir paraiškas vertinsiančių ekspertų samdymui panaudos ŠMPF. Bet konkrečios sąmatos ŠMPF atstovai DELFI teigė negalintys pateikti, nes pertvarką stabdo neišspręsti teisiniai klausimai: įstatymai verčia keisti ŠMPF juridinę formą iš labdaros ir paramos fondo į viešąją įstaigą. Todėl bent kol kas formaliu administratoriumi bus pati ministerija.
Didesnės išlaidos – geresnė kokybė?
Pusė milijono eurų – daugiau nei maksimali suma, kurios pareiškėjai gali prašyti iš fondo. Kodėl taip smarkiai augs administravimo išlaidos?
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, nors iki šiol kaštai būdavo gerokai mažesni, bet ir fondo kontrolė – silpna bei neefektyvi.
„Anksčiau fondą administravo prastai. Pasižiūrėkite, kiek suplaukdavo skundų. Nebuvo jokios stebėsenos, veiksmingumo vertinimo, nebuvo gero registro, paraiškų rengėjų mokymų. Visą tai reikia sutvarkyti, o be atitinkamų žmogiškųjų išteklių to nepadarysi. Efektyvus ir skaidrus administravimas – labai svarbu, jis smarkiai lemia projektų kokybę. O 4 procentų marža – minimalus standartas, niekur panašiuose fonduose nerasite mažesnės“, – DELFI sakė ministras.
DELFI kalbinti sporto federacijų atstovai sutinka, kad stiprinti fondo administravimą ir priežiūrą buvo būtina.
„Anksčiau paraiškų vertinimas mums kėlė daug klausimų. Džiaugiamės, kad yra naujas fondas, tikimės, kad dabar lėšos bus skirstomos skaidriau ir objektyviau. Raginsime savo narius teikti paraiškas, nes pinigų fizinio aktyvumo skatinimui numatyta tikrai nemažai“, – svarstė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas.
„Permainos – pozityvios. Fondo biudžetas išaugo, ir taip valdyti, kaip buvo iki šiol, nebebūtų išėję. Logiška, kad ministerijos struktūra atliks didžiąją darbo dalį, o komisijai teks stebėtojos vaidmuo. Manau, nauja sistema – pakankamai demokratiška. O jei išbandžius ją kažkas bus blogai, visada bus galima pakeisti“, – antrino ankstesnei fondo tarybai priklausęs ir vienu metu jai pirmininkavęs Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Vis dėlto ne visi buvę jo kolegos pokyčius vertina palankiai.
Nenori prarasti įtakos
„Neturiu žodžių. Jei anksčiau užtekdavo vieno procento ir dar pinigų likdavo, tai dabar per 40 dienų fondą paskirsčiusi chebrytė gaus pusę milijono pajamų. Pasakykite, koks dar verslas ir kurioje šalyje tiek uždirba? Kas per titaniškas darbas, kad jam tokie pinigai reikalingi?
Nesąmonė. Jeigu kažkas turi per daug darbuotojų, tegu optimizuojasi, o ne ieško, kaip pašerti visą šitą armiją. Sportui iš tų pinigų nieko neliks, matysime juos kaip savo ausis“, – kalbėdamas su DELFI, kylančiais administravimo kaštais stebėjosi asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.
Jo neguodžia, kad liūto dalis dvigubai išaugusių Sporto rėmimo fondo lėšų atiteks būtent masinio sporto projektams.
Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės įprastai būdavo stambiausi šios srities fondo recipientai, kuriems skiriama parama skaičiuota šimtais tūkstančių eurų.
O pats A. Vasiliauskas yra lėšas skirsčiusios penkių asmenų fondo tarybos senbuvis, kurį laiką ėjęs ir tarybos pirmininko pareigas.
Naujame fonde taryba bus išplėsta greta visuomeninių organizacijų vadovų įtraukiant valstybės institucijų atstovus ir virs komisija, kuriai bus paliktas tik patariamasis balsas.
Gautas paraiškas atrinks ir vertins CPVA ir ŠMPF kartu su pasitelktais ekspertais, o komisija tik teiks rekomendacijas, ar finansuoti projektus, tačiau negalės siūlyti paramos dydžio. Galutinius sprendimus dėl lėšų paskirstymo priims ministras arba jo įgalioti CPVA ir ŠMPF vadovai.
„Viskas sukratyta į vienus vartus. Palikta kažkokia bedantė komisija, kuri matyt turės pridengti darbelius ar sprendimus, nežinau, kaip čia įvardinti. Jeigu komisija negali koreguoti sumų, jos sprendimai nėra privalomi, jeigu kažkokia kontora gali į ją nusispjauti, tai galite įsivaizduoti, kaip viskas atrodys. Komisija turi turėti teisių, o jei ji – tik kaip kalėdinės eglutės puošmena, kam išvis joje būti?
Anksčiau buvo puikiausi nuostatai, kodėl reikėjo juos keisti? Galėjo tiesiog išvaikyti visą mūsų tarybą, jeigu mes jau praradome pasitikėjimą. Nors per tiek metų niekam nebuvo paskelbti įtarimai, nei STT, nei FNTT nieko neapkaltino. Viskas – gandų lygyje, bet tiek to, žmonės turi teisę“, – nauja tvarka piktinosi A. Vasiliauskas.
R. Kveselaitis – taip pat ilgametis ankstesnės fondo tarybos narys – jam nepritaria.
„Nebūtina pačiam sėdėti ant to puodo ir dalinti. Man atrodo, komisijai pakaks teisės atšaukti paraišką ir pareikalauti ją vertinti iš naujo“, – svarstė LSFS prezidentas.
Sporto rėmimo fondo tvarkos apraše numatyta, kad fizinio aktyvumo skatinimui bus skiriama 50 proc. fondo biudžeto, inventoriaus įsigijimui – 20 proc., renginių organizavimui – 15 proc., bazių plėtrai ir remontui – 10 proc., kvalifikacijos tobulinimui – 5 proc.
10 proc. kiekvienos srities finansavimo turės būti panaudota neįgaliųjų sporto plėtrai.
Prašoma suma negalės būti mažesnė nei 3 tūkst. eurų ir ne didesnė kaip 450 tūkst. eurų. Projekto vykdytojai turės pridėti ne mažiau nei 7 proc. nuosavų ar kitų šaltinių lėšų, projekto administravimo išlaidos negalės viršyti 15 proc. bendros sumos, o jo įgyvendinimo trukmė turės būti ne ilgesnė kaip ketveri metai.
Iki šiol į fondą keliaudavo 10 proc. praėjusių metų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. 2019 metais pastarasis rodiklis dvigubėja, 2020-aisiais turėtų pasiekti 2,5 proc., o 2021-aisiais – 3 proc.
Tad per trejus metus bendra fondo lėšų suma turėtų išaugti nuo 6,6 iki maždaug 20 mln. eurų.
Vėl dairosi viceministro
Iki šiol fondą administruodavęs KKSD iki ateinančios liepos turėtų būti integruotas į ŠMSM ir virsti ministerijos departamentu taip užbaigiant sporto valdymo reformą.
Anot ŠMSM kanclerio Tomo Daukanto, iš ilgametės būstinės sostinės Žemaitės gatvėje į ministerijos rūmus senamiestyje turėtų persikelti 12-15 specialistų. Dabar KKSD turi 34 etatus.
Praėjusiais metais planuota įsteigti ir naują viceministro sportui pareigybę, bet šio mėnesio pradžioje DELFI kalbintas A. Monkevičius suabejojo tokia perspektyva. Mat premjerui Sauliui Skverneliui nusprendus pakeisti ministrę Jurgitą Petrauskienę, ŠMSM apskritai buvo likusi be viceministrų, kurių pamainos paieškos užtruko.
Dabar, paskyrus du naujus ministro pavaduotojus, teigiama, kad ateityje bus ir trečiasis.
„Ministras susitikinėja (su kandidatais – DELFI), kalbina. Viceministro sportui, galbūt ir neformaliam ugdymui, pareigybė tikrai bus. Kitas klausimas, kada“, – sakė T. Daukantas.
