Prieš trečiadienio LTOK generalinės asamblėjos sesiją olimpinės vadovybės oponentai surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė apie planus inicijuoti LTOK veiklos ir finansų tyrimą.

Keturių federacijų – lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė – prezidentai, susibūrę į naują Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją (LOFA), žiemą ėmė atakuoti LTOK dėl abejonių keliančio loterijų bendrovės „Olifėja“ verslo modelio.

LTOK yra stambiausias „Olifėjos“ savininkas, valdantis 51 proc. akcijų. Todėl LTOK atitenka ne tik įstatyme numatyta 8 proc. loterijų bendrovės apyvartos sudaranti parama, bet ir dividendai nuo uždirbto pelno.

„Olifėjos“ verslas dar praėjusiame dešimtmetyje buvo padalintas per kelias įmones, iš kurių pagrindinė bendrovė perka įvairias paslaugas. Antrinių įmonių savininkai yra smulkieji „Olifėjos“ akcininkai, loterijų verslo kūrėjai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas, bet ne LTOK.

Todėl ne kartą keltos prielaidos, jog tokia schema leidžia dalį pelno perkelti į privačių verslininkų kontroliuojamas bendroves apeinant olimpinę kasą.

Prieš LTOK generalinės asamblėjos sesiją LOFA paprašė papildyti jos darbotvarkę klausimais dėl „Olifėjos“, taip pat pasiūlė alternatyvų LTOK biudžeto projektą bei įstatų korekcijas, apribojant prezidento kadencijų skaičių iki dviejų paeiliui.

„Mums truputį nepatinka, kad asamblėja vyksta kaip formali sueiga. Žmonės turi suprasti, kas jiems patikėta ir ko iš jų reikalaujama. Įsigilinome į įmonės („Olifėjos“ – DELFI) veiklą ir nustebome, kad per 80 mln. eurų apyvartą turinti bendrovė valdoma vienasmeniškai generalinio direktoriaus – nėra nei valdybos, nei stebėtojų tarybos. Mūsų tikslas – užtikrinti kiek įmanoma geresnį sporto finansavimą. Tarptautinė praktika daug mažesnėms nei „Olifėja“ įmonėms rekomenduoja priežiūros institutą, todėl galvojame, kad bendrovės valdymas svarstytinas ir keistinas.

Taip pat manome, kad reikia tikro, realaus audito, ištaisyti rastas klaidas. Kas dabar žino, galbūt LTOK biudžetas gali būti ne 10, o, pavyzdžiui, 15 ar 17 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje dėstė LOFA prezidentas, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovas Eimantas Skrabulis.

R. Vitkausko teigimu, opozicija bandys suburti maždaug 15 olimpinių sporto šakų federacijų branduolį ir tikisi, kad tiek balsų pakaks auditui pradėti. Tiesa, paklaustas, kiek bendraminčių turi, karatė vadovas teigė, jog „tai bus matyti po generalinės asamblėjos sesijos“.

Bet sesijoje nebuvo pristatytas nė vienas LOFA siūlymas – LTOK vykdomasis komitetas visus juos praėjusią savaitę atmetė. Generalinės asamblėjos darbotvarkėje atsirado tik papildomas Dainos Gudzinevičiūtės pranešimas. Prezidentė iš tribūnos abejones dėl „Olifėjos“ finansinių schemų bandė aiškinti konkurentų interesais.

„Kiekviename versle būna konkurentų, turi jų ir „Olifėja“. Pirmas jų skundas 2017 metais buvo nusiųstas į Seimą, išdalintas parlamentarams. Pati paprašiau Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus perduoti tą skundą teisėsaugai, kad ištirtų. Vėliau V. Gailius atsakė, kad FNTT nepradėjo tyrimo, nes nematė nusikaltimo sudėties.

Turbūt panašus skundas pateko ir žiniasklaidai. Jo pagrindu kai kurie Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, šį sausį gavome atsakymą, kad tyrimas nepradėtas neradus teisės pažeidimų. Taigi, nėra jokio pagrindo sakyti, kad kažkur daromi nusikaltimai“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

LTOK generalinė asamblėja trečiadienį taip pat svarstė Lietuvos laipiojimo sporto federacijos (LLSF) likimą. Pastarosios narystė yra sustabdyta nuo praėjusių metų vidurio, formaliai dėl to, jog stodama į LTOK, federacija nenurodė, kad yra ne tikroji, o tik asocijuota Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos (IFSC) narė, kitaip tariant, neturi balso teisės tarptautinėje erdvėje.

Juoda katė tarp olimpinės programos naujokų ir LTOK vadovybės prabėgo, kuomet prie laipiotojų prisidėjo iš LTOK kontroliuojamo Lietuvos olimpinio fondo atleistas Vitalijus Vasiliauskas, tapęs federacijos viceprezidentu.

Pernai jis sukėlė vėją dėl LTOK generalinės asamblėjos sesijoje patvirtintos finansinės ataskaitos, kuri, kitaip nei reikalauja įstatai, buvo neaudituota. LLSF net kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS), tiesa, vėliau skundą atsiėmė. Audituota ataskaita buvo patvirtinta po penkių mėnesių specialiai sušauktoje neeilinėje generalinės asamblėjos sesijoje.

Laipiotojai toliau lieka suspenduoti iki bus patvirtinti kaip tikrieji tarptautinės federacijos nariai.

Svarbiausias trečiadienio sesijoje buvo 2019 metų biudžeto klausimas. Pagal patvirtintą projektą, šiemet LTOK pajamos sieks 10,2 mln. eurų (0,5 mln. daugiau nei pernai), išlaidos – 10,6 mln. eurų (1,8 mln. daugiau nei 2018-aisiais).

Sutapimas ar ne, bet po „Olifėjos“ skandalo šiemet planuojama gauti daugiau bendrovės dividendų – 3,1 mln. eurų, nors prognozuojama apyvarta keistis neturėtų. Pernai „Olifėja“ LTOK išmokėjo 2,6 milijono dividendų.

Įdomu, jog praėjusiais metais LTOK direktorato išlaikymo kaštai smarkiai pranoko generalinės asamblėjos patvirtinto biudžeto rėmus – vietoje numatytų 544 tūkst. eurų LTOK administracijai išleisti 852 tūkstančiai.

Šiais metais LTOK direktorato reikmėms jau planuojama atseikėti beveik milijoną eurų.

„Per kelerius metus išlaidos direktoratui išaugo 2,2 karto. Be abejo, viskas brangsta, bet klausimas, ar taip pat išaugo sportininkų finansinis aprūpinimas“, – pastebėjo E. Skrabulis.

Pasirengimui olimpinėms žaidynėms ir federacijoms numatyti 8 mln. eurų, olimpiniam švietimui ir skėtinėms organizacijoms – 1 mln. eurų.

Su dar maždaug 1 mln. eurų disponuojančio LOF biudžetu generalinė asamblėja nėra supažindinama, jį tvirtina LTOK vykdomasis komitetas.