Vaikinas pradėjo čiuožinėti nuo slidžių, bet tai jam labai nepatiko, o su snieglente buvo visai kitaip. „Kai mane pastatė su snieglente ir pirmu nusileidimu pašokau, nuo tada įsimylėjau snieglentes ir nepaleidau iš rankų“, – TV laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ pasakoja Motiejus.
Mokykloje jis dalyvavo ir futbolo bei krepšinio varžybose, o sportui visada sako taip. „Man visada patinka bet koks sportas. Pavyzdžiui,. futbolą galėčiau eiti žaisti bet kada vietoje sėdėjimo namuose. Pakviestų žaisti tinklinį – prisijungčiau iš karto“, – teigia M. Morauskas.
Pavyzdžiais kaip čiuožti Motiejui buvo artimiausieji šeimos nariai – sesuo ir tėvas. „Sesė visuomet buvo geresnė už mane ir norėjau ją pralenkti, todėl pradėjau smarkiai progresuoti. Tėtis pastatė ant snieglentės ir mokė, važinėja su manimi į keliones. Jo dėka pasiekiau aukštesnį lygį“, – sako vaikinas.
Motiejaus tėvas Artūras Morauskas – žinomas ekstremalaus sporto mėgėjas, užsiimantis burlenčių, snieglenčių, jėgos aitvarų sportu.
Sesuo Modesta Morauskaitė pasirinko bėgimą ir dabar yra perspektyviausių Lietuvos lengvaatlečių, vasarą dalyvavo Europos čempionate
Jaunesnysis Morauskas taip pat jau dalyvauja tarptautinėse varžybose, tačiau visų pirma vaikinui tai yra pomėgis: „Nežiūriu į snieglentę kaip į sporto šaką ar darbą. Priėmu ją kaip savo kūno dalį. nežinau ar galėčiau išbūti visą mėnesį. Man tiesiog linksma čiuožinėti.“
Jaunasis snieglentininkas sako, kad pradėti treniruotis galima ir Lietuvoje – nors nėra daug sniego parkų, visų jų siūlomų galimybių vaikinas pripažįsta išnaudoti dar nespėjęs. Kaip bebūtų, ruoštis tarptautinėms varžyboms M. Morauskui dažnai reikia keliauti į kalnus užsienyje.
„Kalnai traukia labai smarkiai. Nesu skaičiavęs, bet žinau, kad kalnuose per metus praleidžiu maždaug 3 mėn. laiko. Kelionės trunka apie savaitę – dvi. iškeliaujam kas savaitę ar antrą. Taip ir susikaupia didelis laikas. Su snieglente čiuožinėju dešimt metų, kasmet aplankau bent keturias šalis. Neįsivaizduočiau kitokio gyvenimo“, – sako sportininkas.
Pasak jo, vien treniruotis su snieglente nepakanka. Reikia lavinti kūną ir kitais būdais. „Vien su snieglente važinėjantis pasieksite vieną lygį ir sustosite, – tikina M. Morauskas – Šešis kartus per savaitę einu į sporto salę, tvirtinu kūną, koordinaciją, kad galėčiau būti kuo ištvermingesnis trasoje, visus triukus atlikti be jokių sunkumų. Kad nesutrukdytų fizinės galimybės.“
M. Morauskui nepavyko patekti į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, bet jis dėl to pernelyg nenusimena: „Nelabai tikėjausi kad pateksiu, nes tai yra pačių stipriausiųjų varžybos. Jaučiau, kad dar nesu 30-uke. Tačiau treniruojuosi ir bandysiu tą tikslą pasiekti.“
Artimiausias M. Morausko tikslas – jaunimo olimpinės žaidynės, kurios vyks 2020 metais Šveicarijoje. „Esu susidaręs planą kokius triukus noriu padaryti ir tiesiog šlifuoju juos, – sako vaikinas – Ten norėčiau pasiekti aukštus rezultatus. Tai yra tos vienintelės varžybos kur ruošiuosi rezultatui, o ne triukams.“
Aukštesnių tikslų kol kas neturintys moksleiviai ant snieglentės gali pasivaržyti masiškiausiame šalies sporto renginyje – Lietuvos mokyklų žaidynėse. Varžybos kasmet vyksta „LTeam“ žiemos olimpinio festivaliu metu. Artimiausias festivalis vyks 2019-ųjų vasario 1-3 dienomis Druskininkuose.
Pokalbis su M. Morausku – „Lietuvos mokyklų žaidynių“ TV laidoje:
