Šiltas gausaus būrio artimųjų sutikimas pirmadienį vakare praskaidrino apniukusią išvargusių sportininkų nuotaiką.

Iš praėjusią savaitę vykusio pasaulio čempionato trumpame (25 m) baseine į tėvynę grįžo auksą ir sidabrą Hangdžou nuskynęs Danas Rapšys, nacionalinius rekordus 50 ir 100 m plaukimo laisvu stiliumi nuotoliuose laužęs bei dukart finale kovojęs Simonas Bilis, vyrų estafetėse tą patį daryti padėję Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Tadas Duškinas.

Atskirai iš Kinijos keliavo užsienyje gyvenantys bei sportuojantys Rūta Meilutytė bei Giedrius Titenis.

O pagrindinė grupė neišvengė nemalonių nuotykių – nusileidus Vilniuje paaiškėjo, kad kartu neatvyko D. Rapšio, D. Margevičiaus, Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidento Emilio Vaitkaičio, komandos medikės bagažas.

„Po paros kelionėje negali būti nieko geriau nei pasimetęs lagaminas. Pasirodo, jo nepakrovė į lėktuvą, nes tiesiog nebetilpo. O ten – visi daiktai, beveik nieko su savimi neturiu. Liko tik medaliai, reikės su jais ir gyventi naktį apsikabinus“, – ironizavo D. Rapšys, savo apdovanojimus apdairiai pasiėmęs į rankinį bagažą.

Pirmadienį vakare jam per pūgą dar teko vairuoti automobilį iš Vilniaus į gimtąjį Panevėžį. O jau ketvirtadienį laukia tris dienas truksiančio Lietuvos plaukimo čempionato 25 m baseine startas Anykščiuose.

„Net nežinau, ar startuosiu“, – atsiduso 23-ejų atletas.

Hangdžou Inos Paipalienės auklėtinis tapo pasaulio čempionu 400 m plaukime laisvu stiliumi ir vicečempionu perpus trumpesnėje distancijoje. Sidabrą į Lietuvos rinktinės taupyklę pridėjo ir R. Meilutytė, užėmusi antrą vietą 50 m plaukime krūtine. Komandų įskaitoje Lietuva užėmė 11-ą vietą.

Be to, D. Rapšys pagerino tiek 200 m, tiek 400 m distancijų planetos čempionatų rekordus (1 min. 40,95 sek./3 min. 34,01 sek.)

– 400 m nuotolio anksčiau neplaukdavote. Ir staiga pačią pirmą čempionato dieną – aukso medalis. Netikėta? – paklausėme D. Rapšio

– Prieš mėnesį nusprendėme, kad galėtume pabandyti. Trenerė pamatė, kad esu pajėgus įveikti ir tokią distanciją. Toliau jau kaip ėjosi, taip ėjosi.

– Ar dabar negaila, kad šiemet Europos čempionate 400 m rungtį praleidote?

– Taip, tada irgi svarstėme, jog reikėtų pabandyti. O šįkart ne tik galvojome, bet ir padarėme.

– Į kokias rungtis pirmiausia koncentruositės ateityje?

– Galvoju, kad 400 m galbūt bus pagrindinė distancija. Pamatėme, ką ten galiu padaryti, manau, nustebau ne tik aš pats, bet ir trenerė, visi.

– Liko apmaudo, kad perpus trumpesniame nuotolyje pelnyto medalio spalva – ne auksinė?

– Ne. Tvarkaraštis nebuvo palankus, abi rungtys – viena po kitos. Kūnas šiek tiek pavargo, ir tai turėjo įtakos. Jei būčiau turėjęs bent vieną dieną poilsio, auksas tikrai būtų buvęs. Po finalo dar vyko estafetė 4x200 m laisvu stiliumi. Trenerė sakė, kad turiu įrodyti, jog galiu būti greitesnis nei pavyko individualioje rungtyje. Pailsėjau, atsigavau ir užfiksavau rezultatą, kokio būtų užtekę auksui.

– Kokį palaikymą jautėte Kinijoje?

– Kadangi ten blokuojamas Feisbukas, nieko nebuvo įmanoma įsijungti. Radome programėles, kaip apeiti blokavimą, bet vis tiek buvo labai prastas ryšys – niekam negalėjau atrašyti. Bet, kiek pavykdavo prisijungti, mačiau, kad visi labai džiaugiasi. Buvau tikrai laimingas.

– Kitų metų pasaulio čempionatas ilgame baseine vyks Kinijos kaimynystėje – Pietų Korėjoje. Kokios patirties pasisėmėte apie aklimatizaciją šioje geografinėje zonoje?

– Kažkodėl aklimatizuotis prie laiko skirtumo man buvo labai sunku. Prieš tai stovyklavome Tokijuje, ir jokių panašių bėdų nekilo. O šįkart miegojau labai prastai, naktį tik tris valandas pavykdavo nusnūsti. Laimei, tai nesutrukdė laimėti, jėgų pakako,svarbiausia buvo nusiteikimas. Dabar, jau turėdami šią patirtį, tikrai padarysime išvadas.

– Kaip vertinate visos Lietuvos rinktinės pasirodymą?

– Labai gerai. Nuo pirmos dienos, kai aš daviau gerą pradžią, visi nuėjo iš paskos – ir asmeninius rezultatus gerino, ir į finalus kopė. Manau, Lietuvai tai – vienas geriausių čempionatų.