„Kiekvienas sportininkas svajoja apie olimpines žaidynes ir būti pripažintas savo mėgstamos sporto šakos geriausiu šalies atletu. Viena mano svajonių šiandien išsipildė“, – džiaugėsi geriausia 2018 m. Lietuvos lengvaatlete išrinkta ieties metikė Liveta Jasiūnaitė.

Sportininkė pripažino, kad po Europos čempionato, kuriame iškovojo bronzos medalį, jos gyvenime niekas nepasikeitė, tik tas medalis suteikė daug motyvacijos ietį mesti dar toliau.

Geriausia Lietuvos ieties metikė puikiai žino, koks atsakingas ir įtemptas jai bus kitų metų sezonas: sportininkė labai norėtų dalyvauti Deimantinės lygos varžybose ir pasaulio čempionate Dohoje.

Prasidės ir atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Trenerės Teresės Nekrošaitės auklėtinė ietį norėtų mesti toliau nei šiemet per Europos čempionatą Berlyne, kur bronzą jai garantavo 61 m 58 cm.

– Ar buvo sunku viską pradėti iš naujo ir rengtis 2019-ųjų sezonui?

– Europos čempionato nuotaikomis jau negyvenau, su bronzos medaliu apsipratau, tačiau tikrai nebuvo lengva persiorientuoti. Nors ir esu motyvuota, bet reikėjo grįžti į realybę. O ta realybė – tai sunkus, alinantis darbas. Dabar dirbu pagal planą ir galvoju apie kitų metų startus. Norėtųsi, kad sezonas būtų toks pat sėkmingas, kaip ir šiemetinis.

– Jau spėjai susipažinti ir su 2020 m. olimpinių žaidynių sostine Tokijumi. Su kokiais įspūdžiais grįžai į namus?

– Jų daugybė, olimpinių žaidynių sostinė man paliko tikrai didelį įspūdį. Žmonės, kultūra, maistas.

Tačiau šįsyk ten buvome rudenį, o 2020 metais olimpinės žaidynės vyks per pačius karščius. Tokijuje per treniruotes pirmą sykį po atostogų mėčiau ietį, kurios buvau jau pasiilgusi.

– O kaip dabar treniruojiesi?

– Prieš porą savaičių grįžau iš treniruočių stovyklos Palangoje, o gruodžio 2-ąją su trenere išvyksiu Taliną, kur dvi savaites vyks fizinio pasirengimo stovykla. Sausio mėnesį planuojame treniruotis Kanaruose, vasarį – Pietų Afrikoje, o kovą ir balandį – Portugalijoje.

– Ar ten dalyvausi ir pirmose naujojo sezono varžybose?

– Ne, šiltuose kraštuose tik treniruosiuosi, o pirmosiose sezono varžybose, atsižvelgiant į pasirengimą, galbūt dalyvausiu pavasario viduryje.

– Tavo trenerė Teresė Nekrošaitė teigia, kad jau šį sezoną buvai pajėgi pagerinti Lietuvos rekordą, kurį dar 2000-aisiais pasiekė Rita Ramanauskaitė (62 m 69 cm). Tačiau trukdė nedidelės alkūnės ir nugaros traumos. Gal tas senstelėjęs rekordas kris kitąmet?

– Mano planai nesikeičia: mesti toliau nei šiais metais. Jeigu tai pavyks padaryti, gal bus pagerintas ir Lietuvos rekordas.

– Artėja pačios gražiausios metų šventės: Šv. Kalėdos ir Naujieji metai, kur jas sutiksi?

– Greičiausi su savo šeima Rokiškyje.