„Šeimoje visiems kartu turėti bendrą hobį – tai vertybė. Pats su badmintonu susipažinau dar studijuodamas Vilniaus Dailės akademijoje, kur galėjome rinktis šį sportą vietoj kūno kultūros pamokos, bet tada buvo sovietinės raketės ir salės tikrai kitokios, negu dabar, kai jos unikalios, aukščiausios kokybės.
O paskui apie badmintoną kažkaip prisiminiau, kad dairėmės užsiėmimo dukrai Martynai. Ji yra kuklaus būdo, gana uždara su svetimais, drovi, tad ieškojome, kur galėtume leisti laiką dviese, kartu. Taip mes abu, tėtis ir dukra, štai jau ketvirti metai čia“, – pasakoja Vilmantas Marcinkevičius. Jo Martynai – 12 metų.
Džiazo mokyklos įkūrėjas ir vadovas, pedagogas, šimtus vaikų muzikai įkvėpęs profesionalas Artūras Novikas šypsosi: „Kodėl badmintonas? Nes gražu. Nes mano vaikas kaifuoja nuo to sporto. Atėjęs žaisti badmintono, Simas pražydo. Žaidžia su didžiausiu užsidegimu, laukia ir noriai lanko. O man gražu tai stebėti“.
Artūras Novikas žaidžia ir stalo tenisą ir „nuo to jau niekur nedingsi“, bet į badmintono aikšteles ateina ir kartu su sūnumi Simu. Ir šis, vos užklaustas apie badmintoną, nudžiunga išsyk: „Lankau nuolat 4-5 kartus per savaitę ir dar papildomai. Žaidimas man labai įdomus, azartiškas, ypač greitas. Maža to, treneriai tikrai draugiški, smagūs, daug juokauja.
Ir dar čia susiradau draugų. Ko apie anksčiau mano lankytą stalo tenisą, deja, pasakyti negalėčiau. Kai radau badmintoną, dabar laukiu kiekvienos treniruotės.“
Simui Novikui 15 metų, raketę į rankas paėmė prieš pusantrų. Šiuo metu vaikinas laiką leidžia vasaros badmintono stovykloje.
Badmintonas moko tiek asmeninės atsakomybės, tiek komandinės. Jis leidžia atsiskleisti ir intravertui, ir pasirodyti mėgstantiems drąsiesiems. Kaip sako indų treneris, užauginęs pasaulio čempioną, Reddy‘s Sudhakar‘as, „iki 12 metų vaikai tik mokosi pamilti sportą“.
„Kitaip tariant, kodėl nepalydėjus jų tegu ir pabandyti ir galbūt atrasti savo gyvenimo užsiėmimą? Juolab, kad čia gali ateiti ir vaikas, ir paauglys – nėra nei lyties, nei amžiaus reikalavimų, jokių sportinės parengties filtrų, jokių išankstinių taisyklių“, – vėl primena „Capital Badminton Club“ prezidentė Aurelija Pakšytė.
Jos pačios sūnus Domas Pakšys dar tik dešimtmetis, o pergales badmintono aikštelėse gliaudo kaip riešutus. Žinoma, kad treniruotes lanko ne tik su mama, o ir su tėčiu. Ką tuo metu veikia jaunesnės sesės? Eina kartu!
Štai vilnietė moksleivė Grėtė Radišauskaitė badmintoną atrado vos prieš metus, o jau bus septintokė.
Tačiau gali sakyti „tik“ septintokė, kai išgirsti, jog ji su badmintonu jau pasirinko ir... galimą profesiją. Grėtė tyliai džiaugiasi – ji pamažu pradeda manyti, kad atrado ne tik savo sportą, bet ir... ateitį: „Badmintonas man patinka, nes reikalauja energijos, judrumo, susikaupimo, kantrybės bei pastangų.
Lankau su malonumu, nes čia atradau save bei toliau noriu tobulinti savo žinias bei žaidimą. Treniruočių laukiu, kad, trenerių padedama, toliau tobulėčiau. Badmintonas man ypatingas, nes tai sporto šaka, kuri mane įtraukė – bandžiau daug užsiėmimų, bet po įvairių bandymų atradau savo veiklą ir, gali būti, net ir savo ateities darbą. Tai pomėgis, labai įdomus ir smagus, nieko kita net ir nebenoriu!“
Yra dalykų, kurie, nepaisant milžiniškų technologijų šuolių, vis tiek lieka nekintantys ir amžini. Šiandien kalbame apie komandinio sporto privalumus, tokiu kaipo mokymąsi (pra)laimėti (kas badmintono aikštelėje vyksta kiekvieną minutę), o štai apie tai rašė jau ir tarpukario Lietuvos profesionalai: „Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą.
Varžybinis sportas – vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas“, – knygoje „Sportas tarpukario Lietuvoje“ apie „sporto esmę, priedermę ir kultyvavimą“ teigė pedagogas, mokslininkas, sporto organizatorius Vytautas Augustauskas.
Taigi vaikai čia mokosi dirbti kartu, nuolat juda ir siekia, draugauja, susipažįsta, keliauja ir vis mažiau laiko leidžia virtualioje realybėje.
Badmintonas kuria tikrus ryšius, tikrą bendrystę, tikrus santykius. „Smagu, kad vaikai gali žaisti su vaikais, o štai kitoje aikštelėje – suaugę su suaugusiais. Tai tokia klubų kultūra, ji leidžia neįsitempti, sportuoti savo malonumui“, – sako Vilmantas Marcinkevičius. Ir kaip tikras estetas priduria: „Juolab, kai tai žaidimas su elegantišku, gražiu ir lengvu inventoriumi“.
Badmintonas visokiais būdais prasideda draugiškai, nesvarbu, ar tai karšta kova aikštelėje, ar pokalbis po jos prie sulčių stalo, ar pritarimas ir palaikymas iš sirgalių tribūnos, kaip, tarkime, daro badmintono (kol kas) nežaidžianti Grėtės mama Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Badmintonas – tai kartų žaidimas kartu.
CBC – tai nuo 2016 m. Lietuvos Badmintono Federacijos oficialiai paskelbtas didžiausias badmintono klubas Lietuvoje, savo veiklą vykdantis moderniame DELFI sporto centre.
Po DELFI sporto centro stogu veikia 8 badmintono aikštelės, 4 uždaros ir 4 atviros paplūdimio tinklinio aikštelės, 2 teniso kortai. Čia veikia ir GET FIT sporto akadamija, kurioje sukurta virš 1.000 kv. metrų ploto universali treniruočių erdvė. Bendras komplekso plotas sudaro virš 5.000 kvadratinių metrų.
