Antradienį Vilniaus plaukimo bendruomenės vardu buvo išplatinta elektroninė peticija, skirta Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Joje detaliai aprašyti sostinės plaukikų vargai.
Problema ta, kad Fabijoniškių baseinas, kuris turėjo būti atidarytas metų pirmoje pusėje, dar neveikia. Nerimą kelia Lazdynų baseino statybos: pavasarį ir vasarą statybvietėje vykusius sparčius darbus pakeitė tyla: neliko statybinių kranų ir statybvietė šiuo metu yra tuščia.
Apie Lazdynų baseino statybų problemas rašėme praėjusį penktadienį.
Atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų. Nenumatyti papildomi darbai brangina statybų projekto kainą, o ginčai tarp savivaldybės ir generalinės statybų rangovės įmonės „Irdaiva“ sprendžiami teisme.
Sostinės baseinų krizei užsitęsus plaukikų bendruomenė pasipiktinusi Vilniaus savivaldybės tuščių pažadų dalijimu ir tikrovės neatitinkančios situacijos su baseinų statybomis skleidimu.
„Ši mūsų peticija yra ne tik apie beviltiškai nesibaigiančias baseinų statybas, o apie per tūkstantį tiesiogiai tokios apgailėtinos situacijos paliestų vilniečių šeimų, vaikų, tėvų, trenerių.
Žlunga sportuojančių vaikų ir trenerių svajonės, siekiai, žlugdoma motyvacija, ko nors siekti, ugdyti savo talentus. Lietuva siekia mažinti emigraciją? Tokiu būdu? Jaunas sportuojantis žmogus sostinėje jaučia, kad jis yra nereikalingas.
Net Jaunimo olimpinių žaidynių dalyviai, būsimų Tokijo olimpinių žaidynių kandidatai, net tie yra priversti ieškotis normalių treniruočių vietų kituose miestuose, kitose valstybėse“, – dėstoma peticijoje, kurią sostinės plaukimo bendruomenės vardu parašė Diana Černiauskaitė.
Ji teigė pasigendanti patikimos informacijos ir dėl Lazdynų baseino statybų, ir dėl Fabijoniškių baseino reikalų.
Kenčia ištisos plaukikų grupės
Situacija nenormalia vadina ir Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Emilis Vaitkaitis.
„Sunkiai paaiškinami dalykai. Normaliame mieste taip negali būti“, – kalbėdamas su DELFi atsiduso federacijos vadovas.
„Planas buvo visiškai kitoks. Iš pradžių buvo kalbėta, kad kol nebus pastatytas 25 m baseinas Fabijoniškėse, tol nebus griaunamas Lazdynų baseinas. Bet savivaldybė abu projektus pradėjo paraleliai.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Vilniaus plaukikai liko be baseinų. Buvo žadama, kad Fabijoniškių baseinas bus atidarytas arba vasario 16-ąją, arba kovo 11-ąją. Vadinasi, plaukikai be baseino turėjo likti tik pusę metų – nuo rugsėjo iki vasario ar kovo.
Atėjo ir vasara, baseinas jau stovi, bet sulaukiame tik naujų pažadų, o ne jo atvirų durų plaukikams. Galvojome, kad nuo rugsėjo jis priims sportininkus, tačiau jau beveik spalio vidurys“, – kalbėjo E. Vaitkaitis.
Anot jo, plaukimui neabejingi žmonės susirūpino Lazdynų baseino statybomis: iš statybvietės dingo kranai ir darbai nevyksta, nors buvo žadama, kad Lazdynuose plaukimo kompleksas duris atvers 2019-ųjų pradžioje.
E. Vaitkaitis nevadina išeitimi ir savivaldybės suorganizuoto vaikų vežiojimo į rajono baseinus.
„Galima vieną ar porą mėnesių pakentėti, daugiausiai sukandus dantis – pusmetį, bet ne metus. Treneriai neturi savo darbo vietų: vieną dieną treniruotė Elektrėnuose, kitą – Širvintuose, trečią – gal mažame Žirmūnų baseine.
Ir laiko sąnaudos didelės, ir nuovargis kaupiasi, ir ugdymo procesas sustojęs, kai kam kantrybė išseko, kai kas jau paliko šį sportą, situacija yra labai bloga“, – vertino Lietuvos plaukimo federacijos vadovas. Pasak jo, rezultatai neatsiranda per metus, reikia 6-8 metų įdirbio, kad būtų pasiekti bent jau vidutinio lygio rezultatai. „Tie metai ar dveji be sporto bazių turės skaudžių pasekmių, mažiausiai dvi plaukikų kartos bus paaukotos“, – teigė E. Vaitkaitis.
„Sunku įvardinti vieną kaltą žmogų šioje situacijoje. Čia visa biurokratinė sistema per lėta. Kai kalbi su savivaldybės atstovais, supranti, kad, pavyzdžiui, Lazdynų baseino projekto pakeitimams reikia laiko, turi būti viešieji pirkimai ir panašiai. Kai kalbi su rangovais, statybininkais, jie irgi teisūs. Jei jie mato, kad pagal projektą trūksta armatūros ar prasta stogo konstrukcija, kuri žiemą neatlaikys iškritusio sniego, reikia korekcijų. Tada daromos ekspertizės, keičiamas projektas, kartu keičiasi jo kaina, nukeliami atlikimo terminai.
Tačiau blogiausia tai, kad kenčia plaukti norintys vaikai ir vilniečiai“, – kalbėjo E. Vaitkaitis.
Nepaisant precedentų neturinčios situacijos, net ir tokiomis sąlygomis įmanoma pasiekti rezultatų, tą įrodo vilnietė Kotryna Teterevkova, kuri šiemet tapo Europos jaunimo čempione, varžėsi Senojo žemyno plaukimo pirmenybėse, o dabar Buenos Airėse dalyvauja jaunimo olimpinėse žaidynėse.
„Kotryna stebina gerąja prasme. Nesakyčiau, kad iškovoti aukso ir bronzos medaliai Senojo žemyno jaunimo pirmenybėse buvo didelis siurprizas. Ji ir pernai Europos jaunimo festivalyje liko greta apdovanojimų pakylos.
Stebina tai, kad tie rezultatai pasiekti gana prastomis treniruočių sąlygomis. Sezonas buvo ypač sudėtingas: dėl baseinų trūkumo ji buvo priversta važinėti į Šalčininkus, į Elektrėnus“, – dėmesį atkreipė federacijos vadovas.
Baseine vanduo yra, beliko „techniniai niuansai“
Tuo metu Vilniaus savivaldybės atstovai konkrečių datų, kada gi pagaliau duris atvers bent jau Fabijoniškių baseinas, pateikti nesiryžo.
„Savivaldybė iš savo pusės daugiau ar mažiau jau yra padariusi, kitos institucijos turi užbaigti likusius darbus. Visas datas ir likusius darbus baseine geriau paaiškins „Sveiko miesto“ direktorius Mantas Paulauskas. Žinau, kad ten viskas vyksta, jie turi viską, ko reikia, kad tas darbas būtų padarytas ir baseinas pagaliau atidarytas.
Reikia suprasti, kad ne mes vieni baseiną statome ir įrengiame. Mes priklausomi nuo kitų institucijų: Vilniaus visuomenės sveikatos centro, tų pačių gaisrininkų ir panašiai. Tie procesai – ne mūsų kontrolėje ir pavaldume, darome, ką galime“, – apie Fabijoniškių baseino starto bėdas kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
„Kalbant apie Lazdynų baseino statybas, esame užklimpę taktinėse detalėse. Bet kokiu atveju, tai bus mūsų olimpinė plaukimo šventovė, puikus sporto kompleksas ir reikia, kad jis būtų kuo geresnis.
Rezultatas bus geras, bet reikės palaukti kiek ilgiau, nei buvo planuota“, – tvirtino P. Poderskis.
Anot jo, statomo baseino neištiks Šeškinės kalvose dūlančių nacionalinio stadiono griaučių likimas: rangovas pajėgus, dedamos „visas pastangos“, kad užsistovėjusių statybų neliktų.
„Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas dar laukia, kada baseinas bus perduotas valdyti jo vadovaujamai viešajai įstaigai.
„Baseino pridavimo metu rado tam tikrų techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti toks statinys – dėl higienos, priešgaisrinės saugos. Statybininkai tvarko tuos dalykus ir laukiame, kada galėsime startuoti. Tikimės, per mėnesį, pusantro baseinas bus galutinai paruoštas eksploatacijai ir turės visus reikiamus leidimus. Tada beliks jį užregistruoti, gauti higienos pasą ir startuoti“, – apie Fabijoniškių baseino situaciją kalbėjo M. Paulauskas.
Nors baseinas pastatytas dar prieš vasarą, „Sveiko miesto“ direktoriui neatrodo beveik pusės metų laikotarpis per ilgas įvairių leidimų gavimui ir paskutinių darbų derinimui. „Yra daug niuansų, aš ne statybininkas, gal iš šalies atrodo vienaip, bet kai susiduri, atsiranda įvairių detalių, kurias reikia suderinti. Baseinas turi startuoti tik 100 procentų paruoštas ir saugus jo lankytojams“, – teigė „Sveiko miesto“ vadovas.
Anot jo, galbūt paskubėjo statybininkai pranešdami ankstyvą statybų pabaigą, žinutę išplatino savivaldybė, visuomenė apsidžiaugė.
„Dabar plaukikai suirzę, tą jaučiame. Gauname žmonių klausimus apie baseino atidarymą. Bet reikia apskritai džiaugtis ir per pozityvią prizmę žvelgti į šio reikalo esmę – miestas netrukus turės jo reikmėms skirtą puikų 25 m ilgio baseiną su 8-iais takais ir jame išugdysime ne vieną profesionalų plaukiką“, – ramiai situaciją vertino M. Paulauskas.
