Rinkimuose dalyvavo du kandidatai. B. Brokai savo balsus atidavė 12 IBU narių, jos konkurentas sulaukė 39 šalių palaikymo.
Lietuvos biatlono federacija rėmė latvės kandidatūrą.
B. Broka pretendavo tapti pirmąja tarptautinės sporto federacijos prezidente iš Baltijos šalių. Iki šiol panašaus pripažinimo buvo sulaukęs tik jos tautietis Einaras Fogelis, šių metų pradžioje tapęs Tarptautinės rogučių sporto federacijos (FIL) generaliniu sekretoriumi.
O. Dahlinas iki šiol ėjo IBU viceprezidento pareigas. Aukščiausiame poste jis pakeis 25 metus biatloną valdžiusį norvegą Andersą Bessebergą, kuris šiemet atsistatydino dėl korupcijos skandalo.
Austrijos, kur įsikūrusi IBU būstinė, ir Norvegijos teisėsauga kartu su Interpolu apkaltino buvusius IBU vadovus ėmus kyšius mainais už dopingu susitepusių Rusijos sportininkų dangstymą ir palankumą Maskvai skirstant tarptautinius renginius.
O. Dahlinas prieš rinkimus tvirtino, jog Rusijos biatlono atstovai užkulisiuose aktyviai remia B. Brokos kandidatūrą. Pastaroji tai neigė, tačiau demonstravo nuosaikią poziciją rusų atžvilgiu.
IBU kongrese taip pat svarstytas Rusijos laikinos narės statusas, suteiktas praėjusių metų pabaigoje dėl nuolatinių antidopingo taisyklių pažeidimų.
Visaverte nare vėl siekusiai tapti Rusijai pritrūko balsų: už jos teisių atkūrimą pasisakė 20 IBU narių, 29 balsavo „prieš“, du susilaikė.
Tai reiškia, kad šalis toliau neturės balso teisės kongrese, joje nebus organizuojamos tarptautinės pirmenybės, bet sportininkai galės dalyvauti varžybose.
Tuo metu Kenija buvo pašalinta iš IBU narių, Dominikos Respublikai suteikta laikina narystė, o Airija tapo visateise nare.
