„Svarbiausia, kad burtai per anksti nesuvestų su azijiečiais. Tegul būna bent europiečiai. Jei pataikysi ant azijiečio, bus triskart sunkiau. Jie visai kitaip žiūri į stalo tenisą, kitaip raketę laiko ir į daugiau kamuoliukų ant stalo pataiko“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba M. Stankevičiaus treneris ir tėvas Viktoras.

Anot jo, labiausiai nesinorėtų ankstyvuose etapuose susidurti su tokiais kaip 15-metis Japonijos stalo teniso genijus Tomokazu Harimoto. Šiuo metu jis pasaulio suaugusiųjų reitinge užima net 6-ą vietą.

„Mėnesį laiko ruošiuosi, su treneriu pasirašiau visus planus. Nesinori kažkokių lūkesčių turėti, nes jei nepasiseka, tuomet labai nusivili. Tiesiog Buenos Airėse mėginsiu kuo geresnį žaidimą pademonstruoti“, – sako jau trejus metus Lietuvos vyrų rinktinei atstovaujantis M. Stankevičius.

Į jaunimo olimpiadą nepaprasto talento jaunuolis prasibrovė pernai rudenį, kai antrame Senojo žemyno atrankos etape 30-ies dalyvių turnyre iškovojo vieną iš dviejų kelialapių.

Trenerio ir tėvo dilemą išsprendė

„Jis turi galingą ir greitą kairę ranką. Gali „paimti“ kamuolį iš bet kurio kampo. Imlus, užsispyręs, kovotojas. Kai ūgtelėjo, sunkiau buvo judėti, bet padėjo ilgos rankos. Jis greitai augo ir stambėjo, o su tokiais sunku žaisti, baimės įvarydavo ir stipriausiems Europos žaidėjams“, – apie auklėtinį pasakojo treneris.

Jis neslėpė, kad trenerio ir tėvo pareigos kartais santykius apsunkina: „Medardas kartais užsispiria. Dažniausiai neklauso tuomet, kai nesiseka. Jei treneris kitas būtų – nei trakšt, nei bakšt, o kai tėtis, tai atsikerta žodžiu ar kitu. Tiesa, kai Medardas buvo vienas išvažiavęs į Europą žaisti, vėliau vis dėlto pripažino, kad geriau pyktis, bet kad patarinėčiau aš“.

V. Stankevičius juokėsi paklaustas apie sūnaus ūgį.

„Jei būtume žinoję, kad jis bus toks aukštas, būtume leidę kur kitur. Jau 15 metų jis buvo 196 cm ūgio, pradėjo stabdyti save su visokiais svoriais. Kai aukštas, gali daug pasiekti, bet tai ir trukdo, mažėja greitis,- kalbėjo treneris, užsiminęs ir apie dar vieną bėdą – pajėgių treniruočių partnerių trūkumą mūsų šalyje. – Lietuvoje jam nėra, ką veikti, jau prieš metus pradėjome važinėti į užsienį, kad gautume visavertes treniruotes. Medardas – toks bene vienas iš 3 mln., o ten, kur 20 mln. Gyventojų, tokių atsiranda daugiau“.

Derinti sportą su mokslu sunku

– Kiek papildomai suteikia motyvacijos faktas, kad dalyvausite jaunimo olimpiadoje? – LTOK paklausė M. Stankevičių.

– Kiekvienam sportininkui olimpiada yra didelis pasiekimas. Nors tai – jaunimo olimpinės žaidynės, bet vis tiek šios varžybos man bus labai svarbios. Esu dalyvavęs suaugusiųjų pasaulio čempionate, bet noriu pamatyti, kaip organizuojama ir vyksta svarbiausios jaunimui žaidynės.

– Su kokiais sunkumais tenka susidurti ruošiantis Buenos Airėms 2018, ar negąsdina laiko ir klimato skirtumai Lietuvoje ir Argentinoje?

– Esu keliavęs į kitus žemynus, patyręs laiko ir klimato pokyčius, manau, čia nebus problemų. Ne pirmą kartą dalyvauju aukšto lygio varžybose, esu pasiruošęs startuoti Buenos Airėse. Jei ko trūksta, tai pajėgių treniruočių partnerių. Žaidynėse bus tikrai aukšto lygio varžovai.

– 198 cm ūgio jaunuoliui atrodytų ne pati tinkamiausia vieta prie teniso stalo. Ar pačiam ūgis labiau padeda ar trukdo žaidžiant?

– Yra ir privalumų, ir trūkumų. Esu lėtesnis, bet galiu pasiekti daugiau „gilių kamuolių“. Pats galvoju, kad ūgis turi daugiau trūkumų, nei privalumų, bet prisitaikau. Nepaisant to, savo ateitį sieju su sportu. Ką jau pradėjau, nenoriu baigti viduryje kelio.

– Ar negalvojote, kad sporto šakos pasirinkimas galėjo būti ir kitas?

– Nuo pat vaikystės žaidžiau tik stalo tenisą, tad nemačiau kitų pasirinkimų. Likau šioje sporto šakoje, tačiau neseniai atradau ir kovinius menus. Čia gerai lavinama reakcija, tai praverčia ir stalo tenise.

– Esate 12 klasėje. Kaip sekasi sportą derinti su mokslais?

– Sunkiai. Daug keliauju, laukia daug atsiskaitymų kai grįžtu, kai ko nespėju. Su mokykla reikalai nekokie, tačiau visi žino, kad sportuoju, važiuoju į varžybas ir palaiko mano sporto karjerą.

***

Iš viso Argentinoje varžysis 200 valstybių atletai, kurių amžius nuo 15 iki 18 metų. 32 sporto šakų atstovai kovos 36 rungtyse, žaidynėse bus išdalintas 241 medalių komplektas. Pirmą kartą olimpiniame renginyje dalyvaus po lygiai vaikinų (1999) ir merginų (1999).

Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus. Spalio 6-18 dienomis vyksiantis renginys bus jau trečias. Pirmos dvejos vyko Singapūre ir Nandzinge, jose Lietuva iškovojo 13 medalių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)