Habilituotas biologijos mokslų daktaras A. Skurvydas apžvelgė mūsų sportininkų rezultatus, jų fizines savybes ir įvertino trenerių darbą.

Aukštosios mokyklos Senato pirmininkas, buvęs universiteto rektorius A. Skurvydas savo pastebėjimais pasidalino „Facebook“ socialiniame tinkle.

Mokslininkas išskyrė labai didelį Dano Rapšio talentą ir vyrų plaukikų kombinuoto plaukimo estafetės rezultatą – iškovotą 4-ą vietą Europos čempionate.

Anot A. Skurvydo, jei Rūtos Meilutytės raumenyse būtų daugiau aerobinių galių, tada ir ji gebėtų finiše greitėti – tą pagerinus, jai pasaulyje ir vėl nebūtų lygių.

Tiksliai nežinau jos raumenų galios, bet aš tą sprendžiu pagal jos finišą. Jūs irgi tą patį matote, kad Rūta antroje distancijos dalyje nusileidžia savo pagrindinėms varžovėms. Jei ji pagerintų savo raumenų galią, paskutiniai metrai nebūtų tokie tragiški.
Albertas Skurvydas

LSU mokslininką nustebino Lietuvos plaukikų ir lengvaatlečių rezultatai, kuriuos jis pavadino „atgimimu“, nepaisant to, kad Europoje šiose sporto šakose stebima milžiniška konkurencija.

A. Skurvydas neabejojo Europos čempiono Andriaus Gudžiaus talentu, kuris ateityje bus pasiruošęs diską mesti už dabartinio pasaulio rekordo žymos, o Airinė Palšytė drąsiai galėtų peršokti ir 205-207 cm iškeltą kartelę.

Savo įžvalgas mokslininkas sutiko pakomentuoti DELFI.lt portalui.

– Plaukikai reguliariai džiugina mus sėkmingais pasirodymais svarbiausiose varžybose, ką turite omeny teigdamas apie Lietuvos plaukikų ir lengvaatlečių „atgimimą“?, – DELFI.lt paklausė A. Skurvydo.

– Mūsų plaukikus prestižinėje 4 po 100 m kombinuoto plaukimo estafetėje tik kelios šimtosios sekundės dalys skyrė nuo apdovanojimų pakylos.

Tai stebuklų stebuklas. Niekada anksčiau negalėjome pasigirti tokia stipria estafečių komanda. Turėjome gerai plaukiančius krūtine, geriau nugara plaukiantį, o dabar turime keturis pajėgius kiekvieno plaukimo stiliaus atstovus.

Reikia pažymėti nuostabų trenerių darbą. Ina Paipelienė – viena geriausių pasaulyje plaukimo specialisčių. Teko su ja bendrauti, pamačiau, kaip ji domisi savo sritimi, kaip analizuoja kiekvieną smulkmeną, pradedant sportininkų krūviais ir klaidomis.

Danas Rapšys, Deividas Margevičius, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis

– Teigiate, kad Rūtos Meilutytės raumenyse trūksta aerobinių galių, dėl to ji finiše negali greitėti, o tai pagerinus, jai pasaulyje ir vėl nebūtų lygių. Paprastas klausimas, kaip didinti aerobinę galią?

– Aš tiksliai nežinau jos raumenų galios, bet aš tą sprendžiu pagal finišą, jūs irgi tą patį matote, kad Rūta antroje distancijos dalyje nusileidžia savo pagrindinėms varžovėms.

Jei ji pagerintų savo raumenų galią, paskutiniai metrai nebūtų tokie tragiški. Paskutinėmis sekundėmis nebegali atlikti grybšnio, tai yra nuovargis, fiziologiškai tai nesunku paaiškinti: raumuo užsirūgštinęs, trūksta aerobinių galių.

Kaip jas didinti, yra aibė būdų, ji žino juos, bet gal labiau akcentuoja kitus dalykus. Bet aiškiai matosi, kad jai trūksta aerobinių galių.

– Išskyrėte Andriaus Gudžiaus talentą, kuris neabejotinai leis jam gerinti disko metimo pasaulio rekordą. Ko trūksta dabar, kad A. Gudžius mestų varžybose virš 70 m? Kada, jūsų manymu, A. Gudžius bus pasiruošęs pasaulio rekordo šturmui?

– Galios Andriui tikrai netrūksta. Aš galingesnio atleto už Andrių nesu matęs. Esu jį tyręs, atletas – supergalingas, turi didelį raumenų kiekį.

Manau, jam trūksta šiek tiek sėkmės, šiek tiek technikos „pagavimo“ greta tos galios. Patirties Andrius jau turi, matėte, kad sugeba net šeštuoju bandymu diską numesti toliausiai.

Tik laiko klausimas, kada Andrius kėsinsis į pasaulio rekordą.

– Teigiate, kad šuolių į aukštį rungtyje Airinė Palšytė ateityje gali įveikti ir 205-207 cm aukštį, pagal ką prognozuojate?

– Žinau jos staigumą, greitumą, per kelias akimirkas sugeba išvystyti labai dideles raumenų galias. Ją beveik metus kankino trauma, bet ji jau visiškai atsigavo po tos traumos ir šiam momentui yra pasiruošusi šokti 198-200 cm. Man patiko jos pasirodymas.

Europos lengvosios atletikos čempionato finale Airinė Palšytė liko šalia prizininkų pakylos
Foto: Alfredas Pliadis

– Ką turite omeny vadindamas Simą Bertašių pirmuoju Lietuvos bėgiku, kuris finišo metu „nesustoja“?

– Paprastai mūsų bėgikai išugdo raumenų masę, finišo metu užsirūgštinus raumenims, daugelis paskutiniuose metruose ima lėtėti. Simas – tas bėgikas, kuris finišo metu neatsiliko nuo varžovų, o kaip tik – didino greitį. Tai mūsų bėgimo viltis.

Dėl didelio pieno rūgšties kiekio, prie taip vadinamo laktato slenksčio jis sugeba bėgti nemažinant tempo. Dauguma atletų distancijos pradžioje pasiekia didelį greitį, vėliau jų tempas krenta, nes dėl didelio pieno rūgšties kiekio nesugeba aktyvuoti savo raumenis. Patyrę bėgikai tą išnaudoja ir pradeda lenkti jaunesnius.

– Minite vieną trenerių silpnybę – atletų smegenų treniravimą – kaip save valdyti milžiniško streso ir nuovargio būsenoje. Ką turite omenyje?

– Treneriai per mažai kreipia dėmesį į psichologinį pasirengimą. Yra dėmesio koncentravimo, savęs valdymo technologijos, bet jos trenerių nepasiekia, nes jie tiesiog tam neturi laiko.

Nors jau pastebiu, kad tam tikros dėmesingo įsisąmoninimo technikos pasiekia mūsų sportininkus.

Dažniausiai treneriai ir sportininkai šioje srityje yra savamoksliai – kaip reikia susikaupti, kaip dėmesį koncentruoti streso, nuovargio metu. Nors mes turime neblogų sporto psichologų.

– Gal D. Rapšiui prieš finalą trūko psichologo konsultacijos?

– Man atrodo, kad jam sumaišė netikėtas sėkmės trūkumas. Kitose varžybose bus viskas tvarkoje.

Albertas Skurvydas