Taip lygiai prieš 13 metų, 2005-aisiais, ramiai kalbėjo ką tik pasaulio čempiono titulą Helsinkyje iškovojęs Virgilijus Alekna.
„Dabar tiesiog daug emocijų kunkuliuoja ir sunku jas išreikšti. Ėjau va bank. Arba viskas, arba nieko. Ačiū Dievui, viskas pavyko gerai. Tikėjausi, o ne žinojau. Kai pamatavo, dar labiau rankas iškėliau“, – trečiadienio vakarą daug daugiau emocijų rodė Andrius Gudžius, ant kurio kaklo Berlyne taip pat sužibo aukso medalis.
Dvi auksinės Lietuvos disko metikų kartos ir dvi kone identiškos jų pergalės: tiek V. Alekna, tiek A. Gudžius triumfavo pagal geriausias Holivudo tradicijas – paskutiniais metimais, kai jų varžovai mintyse jau matavosi auksinius apdovanojimus.
Šias Virgilijaus ir Andriaus triumfo istorijas sieja ir daugiau sutapimų: V. Alekna auksą laimėjo rugpjūčio 7-tąją, o A. Gudžius – tik diena vėliau (rugpjūčio 8 d.), be to, abiejų auksiniai medaliai – vieninteliai tokie Lietuvos lengvaatlečių kraityje tose pirmenybėse. Žinoma, Berlyne ši situacija dar gali pasikeisti.
Bet bene labiausiai stebina tai, kaip panašiai it du vandens lašai vyko jų finalai ir kaip skirtingai abu lietuviai reagavo į tai, kaip viskas baigėsi.
Pirmas dublis: Alekna padaro tai Helsinkyje
V. Alekna į 2005 m. planetos pirmenybes atvyko kaip disko metimo rungties favoritas. Jis – 2003-iųjų planetos čempionas ir 2004 m. olimpinis čempionas.
Virgilijus užtikrintai pasirodė ir atrankos varžybose, kuriose numetė 68,79 m ir į finalą kvalifikavosi su geriausiu rezultatu.
Finale jau antru metimu V. Alekna pasiekė į pirmą vietą jį pakylėjusį rezultatą (67,90 m) ir tapo varžybų lyderiu. Trečiu švystelėjimu lietuvis dar labiau sustiprino savo pozicijas (68,10 m) ir artimiausią varžovą lenkė lygiai trimis metrais.
Tačiau padėtis netrukus kardinaliai pasikeitė: estas Gerdas Kanteris ketvirtu mėginimu diską pasiuntė už 68,57 m ir išsiveržė į priekį.
Netikėtai į antrą poziciją smuktelėjęs V. Alekna nei ketvirtu, nei penktu bandymu savo atsako nepateikė ir Estijos atletas jau trynė rankomis.
Bet atėjo paskutinių metimų metas. Tvirtai suėmęs diską savo rankose ir įkvėpęs gilų oro gurkšnį V. Alekna įrankį sviedė taip, kad šis nulėkė tiesiai į rekordų knygas – 70,17 m. Šie skaičiai – geriausias iki šiol pasaulio čempionatų rezultatas.
Tokio įvykių posūkio nelaukęs G. Kanteris nebesuspurdėjo: jos paskutinis šūvis buvo itin kuklus – 62,64 m.
Mūsiškis net ir po stebuklingo savo metimo, kaip jį apibūdino TV komentatoriai, išliko visiškai ramus ir džiaugėsi labai santūriai – atrodė, kad netgi tik iš pareigos fotografams: trumpai iškėlė savo rankas, o vėliau nykščius į viršų.
„Nieko čia labai nenustebinau. Juk visi laukė medalio. Dar buvau pasilikęs energijos“, – teigė V. Alekna.
Tuo metu jo treneris Zigmantas Živatkauskas tribūnose buvo daug linksmesnis ir su plačia šypsena priiminėjo aplinkinių sveikinimus bei rankų paspaudimus.
V. Alekna po įspūdingos pergalės sulaukė ir tuomečio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus skambučio.
„Tai ne tik jūsų didžiulis laimėjimas, bet ir uždegantis pavyzdys jaunimui“, – sakė prezidentas. Lietuvos vadovo įsitikinimu, V. Aleknos triumfas pasaulio lengvosios atletikos arenoje primena prieš daugelį dešimtmečių Lietuvos krepšininkų laimėtą Europos čempionatą.
„Jūsų ryžtas, valia ir meistriškumas turi tokią pačią neįkainojamą vertę. Tai bus paskatinimas jaunajai kartai siekti tokių rezultatų, kuriuos pademonstravote jūs. Jumis didžiuojasi visa Lietuva,“ – pažymėjo šalies vadovas.
Antra dalis: Gudžius pakartoja tai Berlyne
2018 m. Berlyno Olimpiniame stadione aistros liejosi daug laisviau: dramatiškai paskutiniu metimu pergalę išplėšęs A. Gudžius energingai kėlė rankas į viršų, pats sau plojo, sulenkęs alkūnes spaudė kumščius, riaumojo iš džiaugsmo ir, čiupęs Lietuvos vėliavą, išlėkė į bėgimo takelius.
Visiška priešingybė tiems vaizdams, kurie prieš 13 metų buvo Helsinkyje.
Varžybų favoritu laikytas A. Gudžius, kaip ir jo pirmtakas V. Alekna, čempiono charakterį ir geležinius nervus finale parodė pačiu paskutiniu šūviu (68,46 m), kuriuo aplenkė iki tol pirmavusį švedą Danielį Stahlį (68,23 m).
Toks lietuvio metimas pakėlė iš vietos ir jo trenerį Vaclovą Kidyką, kuris stebėjo savo auklėtinio kovą tribūnose.
Atrankos varžybų laimėtojas D. Stahlis po tokio tolimo mūsiškio pareiškimo savo atsako nebeturėjo – lemiamas jo bandymas net nebuvo įskaitytas.
Įdomu, kad bekompromisė A. Gudžiaus ir D. Stahlio kova dėl aukso vyko pagal visiškai identišką scenarijų kaip ir V. Aleknos bei G. Kanterio lenktyniavimas.
A. Gudžius jau pirmu metimu šovė į priekį, o netrukus ir dar pagerino savo rezultatą (67,19 m), tačiau švedas ketvirtu mėginimu apvertė viską aukštyn kojomis – 68,23 m.
Lietuviui ketvirtu ir penktu bandymais grįžti į pirmą vietą nepavyko, bet lemiamas, šeštasis, nemelavo: diskas nulėkė 68,46 m ir bumerangu atnešė atgal aukso medalį bei Europos čempiono vardą.
A. Gudžių su istorine pergale suskubo pasveikinti ir šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Anot valstybės vadovės, tai apdovanojimas už sunkų darbą treniruotėse ir graži dovana visai Lietuvai.
Prezidentė padėkojo disko metikui, kad galime garbingai ir pakylėtai tarti Lietuvos vardą ir palinkėjo dar ne kartą būti tarp geriausių Europos sportininkų ir pradžiuginti visus įspūdingais laimėjimais.
Beje, rugpjūtis – tikras Lietuvos disko metikų aukso mėnuo. 1992 m. rugpjūčio 5 d. Romas Ubartas Barselonoje priešpaskutiniu, penktuoju, metimu diską pasiuntė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos istorijoje oliminiu čempionu! Dabartiniam A. Gudžiaus treneriui V. Kidykui iki finalo pritrūko vos 2 centimetrų – jis liko 14-tas.
