Žvaigždžių „reabilitologas“
D. Salo pavardė – tarsi savotiškas prekės ženklas anapus Atlanto.
Iš olimpiniais ir pasaulio čempionatų prizininkais tapusių sportininkų, kuriuos per du dešimtmečius treniravo 59-erių specialistas, delnų įspaudų Los Andžele (JAV) būtų galima nutiesti antrą Holivudo šlovės alėją.
Tarp jų buvo įvairių stilių atstovų, bet daugiausiai – plaukiančių krūtine.
Amanda Beard, Rebecca Soni ar Jessica Hardy skirtingu metu garsino Kaliforniją kaip plaukimo bastioną. Bet ne visi D. Salo auklėtiniai užtikrintai skriejo ant bangos – buvo ir tokių, kurie į ilgametį Pietų Kalifornijos universiteto vyriausiąjį trenerį kreipėsi, kai jautėsi traukiami į gelmę. Arba net jau buvo atsisveikinę su didžiuoju sportu.
2009-ųjų pavasarį į Los Andželą atsikraustė nuo visuotinio dėmesio tėvynėje pavargęs Kosuke Kitajima. Keturiskart olimpinis čempionas iš Japonijos ruošėsi baigti karjerą. Bet po kelių savaičių persigalvojo, suintriguotas neįprastų D. Salo treniruočių. Ir sportavo dar šešerius metus bei Londone 2012-aisiais prie savo trofėjų kolekcijos pridūrė olimpinį sidabrą.
2011 metais į Los Andželą atvyko J. Jefimova. Rusė jautėsi nebeprogresuojanti Taganroge, kur gyveno nuo ankstyvos vaikystės, kai su tėvais buvo priversta bėgti iš karo apimto gimtojo Grozno. D. Salo penkiskart pasaulio čempionę treniravo iki 2016-ųjų.
O praėjusį pavasarį geriausio 2002 metų JAV plaukimo trenerio, keliskart ėjusio ir šalies nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, auklėtinių būrį papildė R. Meilutytė.
Turi universalią formulę
D. Salo treniruotės pasižymi ne pernelyg dideliais krūviais, tačiau aukštu intensyvumu ir tikslingumu bei dėmesiu technikai.
Buvę amerikiečio auklėtiniai yra pasakoję, jog šis kiekvienam suranda individualių pastabų – net jei tai liečia pačias smulkiausias grybšnio detales.
Tuo metu pats specialistas išskirtiniame interviu DELFI teigė visoms pagalbos ieškančioms plaukimo įžymybėms turintis universalų patarimą.
„Kiekvienam iš jų esu kartojęs tą patį: turi mėgautis savo veikla ir nesirūpinti kritika ar kieno nors kito lūkesčiais“, – atskleidė D. Salo.
Jo meistriškumo receptas būtent toks – sukurti aplinką be streso baseine, kuriame vienu metu treniruojasi būrys vienas kitam gerklę perkąsti galinčių olimpinių čempionų, pasaulio pirmenybių prizininkų ir rekordininkų.
Treniruotėse žaidžia krepšinį
Į Glazgą (Jungtinė Karalystė), kur nuo praėjusio penktadienio vyksta Europos plaukimo čempionatas, D. Salo neatvyko.
Tad iš tribūnos nematė sidabrinio R. Meilutytės finišo 100 m plaukimo krūtine finale, kuriame 21-erių kaunietė nusileido tik J. Jefimovai.
Trečiadienį prasideda kova dėl antrojo medalių komplekto perpus trumpesniame nuotolyje.
Apie tai, ko iš naujosios auklėtinės tikisi Glazge ir po dvejų metų Tokijuje, ką tobulina treniruotėse ir kodėl į jų programą pusiau juokais, pusiau rimtai svarsto įtraukti krepšinį, D. Salo papasakojo DELFI.
Pakomentavo amerikietis ir didelį rezonansą visame pasaulyje kėlusius J. Jefimovos dopingo skandalus, nuo kurių anksčiau stengdavosi laikytis nuošaliau.
Tiksliau, pakomentavo tik antrąją – meldoniumo – istoriją, kuri 2016-aisiais pasiekė Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS) ir baigėsi rusei palankiu sprendimu. O 2014-aisiais J. Jefimovai dėl anabolinio steroido dehidroepiandrosterono (DHEA) vartojimo skirtos 16 mėnesių diskvalifikacijos treneris taip ir nepalietė.
– Kaip įvertintumėte sportinę formą, kurią R. Meilutytei pavyko pasiekti per keturis mėnesius Los Andžele? – DELFI paklausė D. Salo
– Manau, Rūta dar labai toli nuo savo formos piko. Jos tikslas – 2020 metų olimpinės žaidynės, manau, ji juda teisinga linkme. Kai ji atvyko į Kaliforniją, pirmas uždavinys buvo patogiai įsikurti naujoje vietoje, susipažinti su naujais treneriais ir treniruočių partneriais. Aš jai sakiau, kad visų svarbiausia yra malonumas, kurį turi jausti atlikdamas savo darbą. Ir nereikia sukti galvos dėl kitų nuomonės. Ji yra viena geriausių visų laikų plaukikių, ir to fakto niekaip nepakeisi.
– Sidabras, kurį R. Meilutytė pelnė Glazge, šiai dienai atrodo maksimalus įmanomas pasiekimas. Bet kaip vertinate jos rezultatą 100 m distancijoje – 1 min. 6,26 sek.? Jis – daugiau nei sekunde lėtesnis nei praėjusių metų pasaulio čempionate.
– Turint galvoje, ką ji veikė per pastaruosius metus, manau, kad sidabras yra tikrai geras pasiekimas. Rūtai reikia toliau dirbti, kad atgautų pasitikėjimą, kuris reikalingas norint sugrįžti į aukščiausią lygį. Būdama paauglė ji gerino pasaulio rekordus, šlavėsi titulus. Tokioje situacijoje labai mažai dėmesio lieka pačiam procesui. Ji buvo tarsi vaikas, kuris tiesiog eina per gyvenimą ir linksminasi, neturėdamas konkrečios perspektyvos ar lūkesčių.
– Plaukdama 100 m distanciją Glazge Rūta išbandė skirtingas taktikas. Atrankoje ir pusfinalyje ji akcentavo antrą nuotolio dalį, finale grįžo prie sau įprastos galingos pradžios. Ar ties tuo dirbate ir treniruotėse?
– Kol kas plaukimo strategijoms daug dėmesio neskyrėme. Iki šiol jos pratybose svarbiausi akcentai buvo pastangų nuoseklumas ir prisitaikymas prie mano treniravimo filosofijos. Smagu matyti, kad ji išbando įvairius variantus, ypač plaukimuose, kurie dar nėra lemiami.
– Jau įdiegėte kokių nors naujovių R. Meilutytės plaukimo technikoje, fiziniame ir psichologiniame pasiruošime varžyboms?
– Dirbome ties keliais Rūtos grybšnio elementais, kurie, kaip man atrodo, ilgainiui turėtų duoti rezultatų. Nieko radikalaus, tik smulkios detalės, bet jų įtaka turėtų būti pozityvi.
– Ko jūs pats tikitės iš Rūtos 50 m distancijoje Glazge ir, žvelgiant toliau į ateitį, Tokijo olimpinėse žaidynėse?
– Manau, kad Europos čempionatą ji pabaigs stipriai, jei tik išliks kantri plaukdama ir teisingai atliks grybšnius bei išnaudos savo bendrą fizinį pajėgumą. O apie planus iki Tokijo žaidynių su Rūta daugiau pakalbėsime, kai ji grįš į Los Andželą. Jai reikia įvertinti šį trumpą laikotarpį, kuomet dirbome kartu, ir nuspręsti, ar tai – tas kelias, kuriuo ji nori eiti.
– Paklausta, ką mano apie lietuvės persikėlimą į Los Andželą, J. Jefimova palygino tai su savo pačios situacija, kuomet praeityje, jos žodžiais, padėjote jai išlipti iš sportinės duobės. Matote panašumų tarp šių dviejų atvejų?
– Man teko treniruoti ne vieną atletą, pasiekusį žemiausią karjeros tašką arba priartėjusį prie karjeros pabaigos. Rūtos situacija Los Andžele tikrai primena tą, į kurią buvo patekusi Julija. O taip pat ir K. Kitajima, Katinka Hosszu (septyniskart pasaulio čempionė iš Vengrijos – DELFI), kuri čia praleido pastarąjį mėnesį.
Kiekvienam iš jų kartojau tą patį: turi mėgautis savo veikla ir nesirūpinti kritika ar kieno nors kito lūkesčiais. Visi jie savo geriausiais karjeros metais buvo didūs čempionai. Ir visiems jiems reikėjo suvokti, jog treniruotis ir varžytis reikia ne tam, kad patenkintum kažkieno viltis, o dėl meilės pačiam sportui.
– Kaip apibūdintumėte Rūtos asmenybę baseine ir už jo ribų?
– Visi sportininkai, kuriuos treniruoju, yra labai skirtingi. Ir tuo pačiu visi turi šį tą bendro. Kaip ir kiti, Rūta taip pat nenori nuvilti savo gerbėjų, nori juos pradžiuginti. O man atrodo, kad toks požiūris kaip tik kelia pavojų rezultatams.
Kalbant apie Rūtos asmenybę, ji yra gana tyli, labai stipri fiziškai – tuo ji man primena kitą buvusią auklėtinę J. Hardy (olimpinę ir triskart pasaulio čempionę iš JAV – DELFI). Man pačiam smagiausias laikas su Rūta būna, kai ji kartu su savo broliu prisijungia prie manęs krepšinio aikštelėje, kurioje aš mėtau kamuolį kiekvieną dieną. Puiku matyti, kaip ji varžosi su šypsena veide. Galbūt reikės į Rūtos treniruočių programą įtraukti dieną ar dvi krepšinio per savaitę.
– Ar Rūtai reikėjo daug pagalbos atsikrausčius į naują didmiestį, kuriame ji, kaip sakė pati, nepažinojo nieko?
– Persikelti be įprastos paramos sistemos, kurią kasdieniame gyvenime suteikia šeima ar draugai, būna sudėtinga visiems. Bet Rūta greitai susirado naujų draugų, o pirmas kelias savaites apsiprasti Los Andžele jai padėjo brolis.
– Galbūt Rūta kalbėjosi su jumis apie galimybę studijuoti Pietų Kalifornijos universitete?
– Studijomis universitete ji nesidomėjo, bet užsiminė galvojanti apie koledžą. Daug šia tema nebendravome, bet man atrodo, kad ji pasirinktų teisingai, jei nuspręstų toliau mokytis.
– Prisiminkite, kaip išsiskyrėte su J. Jefimova – tai buvo jūsų ar JAV plaukimo federacijos sprendimas?
– Aš nenorėjau atsisveikinti su Julija. Tokį sprendimą padiktavo federacijos taisyklės, draudžiančios JAV treneriams dirbti su sportininkais, kurie yra suspenduoti. Pietų Kalifornijos universitetas lygiai taip pat turėjo sąlygų dėl tolesnio Julijos treniravimo.
– Koks tuomet buvo jūsų požiūris į rusės dopingo skandalus ir vėlesnį barnį su konkurentėmis iš JAV, pirmiausia Lilly King?
– Mano nuomonė apie meldoniumą komplikuota. Julija tvirtino, kad nustojo vartoti jį prieš tai, kai šie papildai buvo įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašą. Netikiu, kad meldoniumo pasišalinimo iš organizmo trukmė buvo aiškiai nustatyta, kad galima aiškiai įrodyti, jog pats savaime tai – sportininkų rezultatus gerinantis preparatas.
Ir man buvo labai gaila matyti, kaip blogai sporto bendruomenė elgėsi su Julija Rio de Žaneiro žaidynėse (varžovės vadino rusę nešvaria plaukike, o publika kone kaskart nušvilpdavo – DELFI). Julija yra puiki sportininkė, ji tai įrodė daugybę kartų. Manau, kad į visas kontroversijas Julija atsako pačiu geriausiu būdu – toliau plaukdama ir varžydamasi pačiame aukščiausiame lygyje.
