Kartu su iškaba pakeisti reikės 2 tūkstančius teisės aktų
Praėjęs pirmadienis buvo paskutinė darbo diena ketverius metus pareigas ėjusiam E. Urbanavičiui.
Vyriausybė tęsti darbus dar vieną kadenciją nepasiūlė nei jam, nei kam nors kitam – mat visam KKSD veikiausiai beliko tempti pusmetį.
Nuo kitų metų departamentas turėtų būti integruotas į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), perimsiančią sporto politikos formavimą.
Tiesa, reforma stringa – priimti permainas įteisinančią naują Sporto įstatymo redakciją Seimo pavasario sesijos metu nepavyko. Dėl formalių priežasčių, sparčiai šilusių orų ar sąmoningo dalies politikų pasipriešinimo – užkulisiuose sklando įvairios interpretacijos.
Pagrindine sporto sistemos pertvarkos figūra tapęs ŠMM kancleris Tomas Daukantas teigia, kad reforma Naujaisiais metais spėtų startuoti ir pakeitus įstatymą rudens sesijos pradžioje.
„Poįstatyminiai teisės aktai ruošiami jau dabar, pats darbymetis. Bent jau svarbiausius, susijusius su sportininkams ypač aktualiais finansavimo klausimais, spėtume priimti. Nuogąstavimų, kad įstatymas nebus priimtas rudens sesijoje, neturime“, – DELFI sakė T. Daukantas.
Jo skaičiavimais, pakeitus įstatymą, reikėtų koreguoti apie dvi dešimtis kitų įvairaus lygmens teisės aktų.
Pavyzdžiui, numatoma panaikinti dabartinį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą (KKSRF) – ateityje fizinio aktyvumo projektų skatinimo lėšas skirstys Vyriausybės sudaryta komisija ir ŠMM.
Naujovės atsilieps ir valstybės biudžetui, kadangi kitais metais sporto projektams turėtų būti skiriama nebe 1, o 2 procentai alkoholio ir tabako akcizo pajamų, nuo 2021-ųjų – 3 proc. Šiemet įvairių sričių sporto projektams padalinti 6,6 mln. eurų.
O dėl keičiamo ŠMM pavadinimo – prieš išsiskirstydamas Seimas kone paskutinę dieną priėmė rezoliuciją, siūlančią Vyriausybei „pakrikštyti“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją – suredaguoti reikėtų dar 2 tūkstančius teisės aktų.
Skirstosi nelaukdami įspėjimų
Kokia iškaba bekabėtų virš sostinės senamiestyje įsikūrusios ministerijos įėjimo, svarbiau, iš kurių kabinetų realiai bus valdomas šalies sportas.
Anot naują Sporto įstatymo redakciją rengusiai darbo grupei vadovavusio T. Daukanto, numatoma įsteigti naują viceministro sportui ir neformaliam švietimui pareigybę. Kas pretenduoja tapti trečiuoju ministrės Jurgitos Petrauskienės pavaduotoju, ŠMM kancleris nedetalizavo.
Sporto politikos formavimo funkciją nuo kitų metų perimtų naujas ŠMM padalinys, kitas veiklas išsidalintų KKSD pavaldžios įstaigos, kurių likviduoti kol kas neplanuojama.
T. Daukantas neatskleidė, kokiai daliai iš dabar KKSD dirbančių 26 tarnautojų bus siūloma pereiti į ministeriją.
„Nenorėtume to skelbti žiniasklaidai, kad nebūtų papildomų nuogąstavimų pačiame KKSD. Kol dar nėra įteisinta pertvarka, nenorėtume be reikalo demotyvuoti departamento“, – aiškino ŠMM kancleris.
Vis dėlto slogios nuotaikos Žemaitės gatvėje tvyro jau kurį laiką – DELFI žiniomis, kai kurie KKSD darbuotojai nelaukdami įspėjimų apie naikinamas pareigybes ėmė dairytis kitų karjeros galimybių.
O Vyriausybės planai susilaukia prieštaringų vertinimų.
Gili priešprieša
Pagrindinis E. Urbanavičiaus palikimas – pertvarkyta finansavimo sistema, iš sportininkų rengimo eliminuojant KKSD pavaldų Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC) ir nukreipiant lėšas tiesiogiai į sporto federacijas.
Dar labiau KKSD vadovas visuomenėje pagarsėjo dėl nuolatinių konfliktų su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir aplink jį besisukančiais palydovais – spiečiumi nevyriausybinių organizacijų.
Ginčijamasi buvo dėl įtakos, finansų kontrolės, net geriausiems metų sportininkams skirtų statulėlių ar seno BMW automobilio, kurį LTOK buvo paskolinęs KKSD dar tais laikais, kai abiejų organizacijų vadovai pūtė į vieną šaukštą.
LTOK siekė išlaikyti pozicijas valstybės lėšas valdančiuose KKSRF ir LOSC, bet dar opesnis buvo ne realiu laiku įgyvendinamų reformų, o toli siekiančių planų, kuriuos rėmė tiek E. Urbanavičius, tiek jo pirmtakas Klemensas Rimšelis, klausimas.
Mat Seime kartas nuo karto kildavo iniciatyvų panaikinti mokestinę lengvatą „Olifėjai“ – LTOK įkurtai loterijų bendrovei, kuri maitina olimpinį judėjimą. Pastaroji 8 proc. apyvartos skiria LTOK, tačiau atitinkama dalimi sutaupo valstybės biudžeto sąskaita.
Kad E. Urbanavičius LTOK vadovams buvo kaip rakštis panagėje, iliustruoja jo įpėdinio pasirinkimas.
Laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas patikėta ne E. Urbanavičiaus pavaduotojui Vytautui Vainiui, kuris aktyviai dalyvavo ruošiant daugelį nevyriausybininkams nepatikusių projektų, o neutralesne laikomai vyresniajai specialistei Kornelijai Tiesnesytei.
T. Daukantas neslepia, kad tam įtakos turėjo visuomeninių organizacijų nuomonė.
„Toks buvo Vyriausybės sprendimas įvertinus visas aplinkybes, kylančias sporto bendruomenėje ir ne tik“, – paprašytas paaiškinti pasirinkimą, teigė ŠMM kancleris.
Abejonės dėl motyvų
„Sporto bendruomenė“ buvo gausiai atstovaujama ir darbo grupėje, ruošusioje naują Sporto įstatymo redakciją, ištrinančią KKSD iš valstybės institucijų žemėlapio.
Parengtas projektas buvo registruotas dar kovą, bet vėliau Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Jaunimo ir sporto reikalų komisija tris mėnesius braukė ir taisė pirminį variantą.
„Darbo grupėje buvo daug nevyriausybinių organizacijų atstovų, kiekvienas stengėsi patempti antklodę į savo pusę. Mums patiems neaišku, kodėl dalyvavo vieni ar kiti atstovai. Bet visko, ko norėjo, jie negavo. Seime mes intensyviai dirbome, daug straipsnių buvo pataisyti arba išvis išmesti, intervencija buvo nemaža. Manau, rastas kažkoks kompromisas“, – DELFI sakė konservatorius Sergejus Jovaiša.
„ŠMM pateiktas projektas vienareikšmiai buvo nenaudingas sportui. Seime jį pakoregavome, bet palikti galioti seną įstatymą vis tiek būtų ne pats blogiausias variantas“, – dar skeptiškesnis liberalas Virgilijus Alekna.
Opozicijos atstovai nuogąstavo dėl to, jog pertvarka daroma norint pašalinti nepatogų reguliavimo slenkstį, už kurio kliuvo nevyriausybininkai, pageidaujantys kuo laisvesnių rankų.
„Ministrės klausiau, kokia įstaiga įgyvendins sporto politiką. Atsakymas buvo keistas: Vyriausybės programą gali įgyvendinti ir nevyriausybinės organizacijos. Gal, jeigu bus geranoriškos. O jeigu nebus? Tuomet nebus ir jokių svertų priversti. Tai būtų nenormalu, to negali būti“, – svarstė V. Alekna.
„Aiškiai jautėsi priešprieša (tarp KKSD ir LTOK – DELFI). Požymiai yra, ir labai stiprūs. Tik kokius įrodymus galime pateikti, kad čia kažkokiu būdu susitvarkyta su oponentais? Reikės žiūrėti, kas iš to bus“, – pridūrė S. Jovaiša.
Tuo metu valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų atstovas Kęstutis Smirnovas tikino, jog naujas įstatymas tik leis sutaupyti.
„Iškėlus sportą į ministerijos lygmenį, nebelieka prasmės turėti dvi kuruojančias valstybės įstaigas. Visi KKSD specialistai, kurie tiesiogiai susiję su sportu, turėtų likti dirbti ministerijoje, o teisininkų, finansininkų – tų, kurių pareigos dubliuojasi – bus galima atsisakyti“, – reformos privalumus aiškino parlamentaras.
„Taip, visa Lietuva žino apie konfliktus, kurie tikrai sportui nepadeda. Bet tai tikrai nėra valdymo pertvarkos priežastis. Tai – per smulkus aspektas, – paklaustas, ar reforma siekiama užbaigti šaltąjį karą šalies sporte, neigė T. Daukantas. – Vyriausybės programoje numatyta sportą pakelti į aukštesnį lygmenį, dar yra funkcijų konsolidavimo ir efektyvumo principas. Tikrai nemanyčiau, kad pagrindinis reformų motyvas yra garsieji konfliktai, nes tokie pakitimai užtrunka, jų tikslai žymiai didesni nei kokie nors asmeniškumai.“
Pasuks laiką atgal?
Panašu, kad vienas konkretesnių pertvarkos tikslų – E. Urbanavičiaus sprendimų revizija.
Į pirminį įstatymo projektą buvo įtraukta nuostata apie valstybės įkurtą „nacionalinio lygmens įstaigą, kuri rengia sportininkus“.
Tai įtvirtintų ankstesnį LOSC veiklos modelį, kuomet atletų pasirengimas varžyboms buvo koordinuojamas centralizuotai, o jų treneriai ir medicinos personalas buvo įdarbintas biudžetinėje įstaigoje.
Po svarstymų Seime straipsnio formuluotė tapo aptakesnė – valstybės įstaigai patikėta jau tik „sudaryti sąlygas sportininkams rengti“.
Tačiau status quo, galiojęs iki 2017-ųjų ir dėl piktnaudžiavimo apraiškų sukritikuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), vis tiek gali būti sugrąžintas.
„Ketinama peržiūrėti, ar pasiteisino dalies LOSC funkcijų panaikinimas. Darbo grupėje buvo diskutuota, kad toks centras turėtų egzistuoti. Bet koks jis bus, dabar nesvarstoma – dabar rengiama analizė, kokie yra naujos sistemos pliusai ir minusai“, – dėstė T. Daukantas.
O galbūt ŠMM praverstų išanalizuoti ir prieš dešimtmetį paruoštą 29 puslapių apimties Valstybės kontrolės ataskaitą apie tuomečio KKSD veiklą ar kur kas „šviežesnes“ ir dar storesnes STT atliktos sporto finansavimo korupcijos rizikos analizės išvadas.
Mat sportą „į aukštesnį lygmenį“ keliantys valdantieji gali viso labo sugrąžinti jį į abejotinos šlovės praeitį.
