Šią simbolinę, bet ne kiekvienam įkandamą distanciją bandys įveikti vienas žymiausių Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgikų Aidas Ardzijauskas, taip pat šiam iššūkiui pasiryžo ir animatorius Meinardas Valkevičius.
Profesionalas ir mėgėjas. Kuo skiriasi jų pasiruošimas 100 km bėgimui?
„Specialiai šiam bėgimui nesiruošiu. Dabar mano kasdienybė labai paprasta. Padarau bendrą fizinį pasirengimą ir kažkiek pabėgioju. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo.
Dažniausiai žmonės atstumo bijo kai nežino, kas jo laukia. Tai gali būti nebūtinai 100 km. Gali būti ir 5 ar 10 km. O kai žmogus žino, kas jo laukia, tai yra lengviau. Liepos 6 dieną dar planuoju dalyvauti renginyje ir nubėgti nuo Vilniaus iki Prienų“, – pasakojo A. Ardzijauskas, kuris vasario mėnesį baigė įspūdingą 102 dienas trukusį bėgimą nuo Senegalo sostinės Dakaro iki Vilniaus.
M. Valkevičius susidūrė su kur kas daugiau iššūkių. 100 km dar niekada nebėgęs animatorius supranta, kad tai bus didelis išbandymas tiek galvai, tiek kūnui.
„Buvo visko. Ir pakilimų, ir nuosmukių. Turėjau kelias traumas, tai teko laviruoti ir sportuoti ne tik bėgiojant, bet ir sporto salėje. Taip pat labai svarbu buvo ir numesti nereikalingo svorio, tad šiais metais pradėjau sportuoti nuo sausio 1 dienos.
Susiradau internete planų, pasikonsultavau su ultra bėgimo profesionalais. Gavau nemažai patarimų. Kiek tik jėgos leido, tiek plano laikiausi, nors buvo visko, tad ne kartą teko pristabdyti ar nukrypti ar viršyti planą. Bet manau tai yra labai natūralu. Aukščiausiame pasiruošimo taške per savaitę nubėgdavau 56-50 km, plius vaikščiojau į sporto salę 4 kartus per savaitę.
Šiuo metu krūvį jau mažinu, tad nubėgu apie 40-50 km ir einu į salę 3-4 kartus. Dabar yra trys savaitės iki starto. Atsikėliau, išgėriau vandens ir išbėgau. Rezultate – 31 Km. Ir taip beveik visi sekmadieniai“, – kalbėjo M. Valkevičius.
A. Ardzijauskui nesukelia problemų tai, kad Vingio parke teks bėgti net 50 ratų po 2 km.
„Porą kartų esu bėgęs 100 km stadione, kur dar daugiau ratų reikia įveikti, todėl parke 2 km ratas nėra kažkas baisaus. Viskas priklauso nuo emocijos. Jeigu emocija gera, aplinkui daug žmonių, bėgimui tinkantis oras, tai reikia tik džiaugtis ir mėgautis“, – sakė A. Ardzijauskas.
Nėra jokių abejonių, kad profesionalų ir mėgėjų tikslai yra skirtingi. Ne viskas matuojama vien rezultatu.
„Finišuoti galima ir greitai nueinant, bet tai nebus bėgimas. Šiais metais kaip tik dalyvavau 100 km ėjimo varžybose, tad čia labai norėčiau sąžiningai visą atstumą nubėgti. Pasvajoju apie 10 val. ribą, bet suprantu, kad tai bus pirmasis toks ilgas nubėgtas atstumas ir gali visko nutikti.
Tad manau apie 11-12 val. būtų realiau svajoti ir prognozuoti. O kaip bus, jau labai greitai pamatysime“, – svarstė M. Valkevičius.
A. Ardzijauskas 100 km yra bėgęs 2-3 val. greičiau, bet rekordų vaikytis jis nesiketina.
„Aš turiu tikslą stebėti kitus, jaunesnius bėgikus, kurie save sietų su tolimais nuotoliais, paieškoti žmonių, kurie ateityje galėtų dalyvauti aukšto lygio varžybose – Europos, pasaulio čempionatuose. Kažkas pasakė, kad daug dalykų gyvenime nutinka vieną kartą. Dabar vyks 100 km bėgimas šimtmečio proga, todėl ir nusprendžiau dalyvauti. Daugiau tokios progos gali nebūti“, – pabrėžė stajeris.
M. Valkevičius turėjo galimybe gauti patarimų iš daugumos geriausių Lietuvos ilgų nuotolių bėgikų, todėl žinių bagažo jam turėtų pakakti. Labai daug ką lemia kovingumas ir valia.
„Visi, su kuo šnekėjau, be išimties sakė, kad bus sunku ir tam reikia būti pasiruošusiam ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Profesionalai mane nuteikė, kad tikroji kova prasideda nuo 65 kilometro. Tada prieinama ta būsena, kai kūnas nebenori dirbti ir visomis išgalėmis verčia tave sustoti.
Tada bėgi grynai valios pastangomis. Kiek stipri mano valia – aš iki galo taip ir nežinau. Stengiuosi niekada niekame nepasiduoti ir einu iki galo. Esu labai užsispyręs. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad savo trečią maratoną Atėnuose įveikiau su skausminga trauma kojoje. Pamenu, kad net sunku tada vaikščioti buvo ir apie bėgimą net pagalvoti negalėjau. Bet kažkaip pavyko ir dar asmeninį rekordą pasiekiau.
Tiesiog po kelių kilometrų pamiršau apie skausmą kojoje ir susikoncentravau tik į finišą. Net ir su šypsena pavyko bėgti bei finišuoti. Įdomu kiek laiko išlaikysiu šypseną bėgdamas 100 km“, – šypsojosi M. Valkevičius.
Savo patarimų nepagailėjo ir A. Ardzijauskas.
„Viskas labai paprasta. Svarbiausia, kad nebūtų per stipri pradžia. Ir jeigu jau namuose pasidarysite planą, tai bėgimo metu to plano nebekeiskite. Reikia savo plano laikytis nuo pradžių iki pabaigos. Kai būna mažiau blaškymosi, tai rezultatas būna geresnis. O jeigu bėgant imsi nusižiūrėti nuo kitų, kažką keisti, reguliuoti, tai tuomet gero rezultato tikėtis sunku“, – patarė A. Ardzijauskas.
