Mažai, o veikiausiai ir visai MMA kovų pasaulyje nežinomas O. Torčiukas galėjo tapti nemalonia staigmena I. Barysui. Mat taktiką parinkti nebuvo kaip, kai varžovo visai nematei ir nepažįsti.
„Tvirtas varžovas, bijojau, kad stovint nepraleisčiau smūgio. Su šiuo varžovu buvo blogai tai, kad nebuvo jokios informacijos. Kai nėra, nežinai, nuo ko pradėti. Vienas sako, kad eis į kojas, ginkis, kitas sako – mušk. Nerandi sprendimo, ir darai, kas širdyje. Jaučiausi ramus tarp savo trenerių, draugų. Buvau namie ir padariau tai, ką turėjau padaryti“, – braukdamas prakaitą kalbėjo jis.
Jis pasakojo, kad buvo labai susikoncentravęs: „Buvau susikaupęs, stengiausi nedaryti jokių klaidų, nešokti atvira galva į liepsną. Viskas protingai. Atsistojau šonine pozicija, užlipau, atsmūgiavau, pasiėmiau ranką. Viskas kaip pagal dainų tekstą. Visas scenarijus parašytas. Treneriai sakė, kad tik neskubėčiau, išlaukčiau, pagaučiau, smūgiuočiau, pasiimčiau rankytę ir diržas mano. Treneris po kovos sakė „maladiec“, o kai užlaužiau ranką, dar spėjau pamatyti jo šypseną“.
Paklaustas, ar jau turi parinktą vietą didžiausiam karjeros trofėjui, I. Barysas nusijuokė.
„Įsivaizduoju, tikriausiai vaikščiosiu ir miegosiu su juo. Bet neatsipalaiduosiu, dirbsiu toliau ir kovosiu jau ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir pasaulyje. Tai ne pabaiga, o pradžios pradžia. Reikia dirbti toliau, judėti ir pasiimti tai, kas priklauso toliau“, – teigė kovotojas.
