Puolė iš visų keturių pusių
Lietuviai dar niekuomet nebuvo triumfavę pirmame divizione ar užbaigę varžybų be pralaimėjimų.
Natūralu, kad galingas Dainiaus Zubraus, Dariaus Kasparaičio ir kompanijos pasirodymas Nemuno saloje paliks ne vieną rekordinę žymę statistikos metraščiuose.
Kelią į aukštesnę grupę Berndo Haake auklėtiniams pirmiausia praskynė nesustabdomas puolimas. Turnyro šeimininkai pelnė 26 įvarčius – daugiau nei kada nors anksčiau pirmame divizione.
Lietuvos rinktinės progų realizacija buvo pavydėtina – 15,12 proc. Pagal šį rodiklį artimiausius varžovus japonus ji aplenkė kone dvigubai. Lietuviai smarkiai išsiskyrė iš kitų komandų ir sugebėjimu išnaudoti kiekybinę persvarą (30,43 proc.).
Konkurentams didžiulių problemų kėlė „gili“ lietuvių sudėtis, galėjusi palaikyti nuolatinę įtampą varžovų zonoje visas 60 minučių.
Rezultatyviausias buvo antrasis puolimo trejetas. Povilas Verenis, Tadas Kumeliauskas ir Danielius Bogdziulis kartu įmušė 8 įvarčius.
Smogiamoji grandis – D. Zubrus, Arnoldas Bosas ir Markas Kaleinikovas – pasižymėjo 7 kartus, trečias trejetas pridėjo 5, ketvirtas – 4 įvarčius. Likusius du paskutinėse rungtynėse su estais pelnė gynėjai Nerijus Ališauskas ir Jaunius Jasinevičius.
Nugalėtojų komanda turėjo savo įvarčių mašiną, kuri patikimai veikė ir sunkiausiais momentais.
A. Bosas taikliai metė 6 kartus, tarp jų – ir rungtynių su Ukraina pratęsime. Neatsitiktinai 27-erių ledo ritulininkas buvo išrinktas geriausiu turnyro puolėju.
Tiesa, A. Bosas nė sykio neasistavo komandos draugams, todėl rezultatyviausių varžybų žaidėjų sąraše jį aplenkė geriausiu gynėju pripažintas japonas Ryo Hashimoto (5 įvarčiai, 5 rezultatyvūs perdavimai).
Iš lietuvių po 6 taškus taip pat surinko P. Verenis (4 įv., 2 rez. perd.), D. Bogdziulis (3 įv., 3 rez. perd.), M. Kaleinikovas bei T. Kumeliauskas (abu – 1 įv., 5 rez. perd.). Į šią gretą įsiterpė ir komandos dvasinis lyderis D. Zubrus, taip ir nepelnęs įvarčių, bet atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus.
Kaune žiūrovų – daugiau nei Vilniuje
Lietuvos rinktinės gynyba nebuvo tokia pavyzdinė kaip puolimas, tačiau ji vis tiek pakartojo geriausią savo rezultatą pirmame divizione – praleido tik 9 įvarčius.
Tiek pat kartų ritulys į lietuvių vartus krito tik 2014 metais Vilniuje vykusiame turnyre, kuomet nacionalinei komandai irgi padėjo tuomet dar Naujojo Džersio „Devils“ marškinėlius Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) vilkėjęs D. Zubrus.
Gindamasi rinktinė įrodė puikiai pasiruošusi varžyboms: atsilaikė 95,83 proc. atvejų, kuomet varžovai turėjo kiekybinį pranašumą. Pagal šį rodiklį lietuviai taip pat užėmė pirmą vietą.
Tiesa, komandą dažnai gelbėjo be keitimų žaidęs vartininkas Mantas Armalis, sulaikęs 93,57 proc. priešininkų atakų. Lietuvos rinktinės modelis būtų tapęs geriausiu turnyro vartų sargu, jei ne fenomenalus esto Villemo-Henriko Koitmaa benefisas. Didžiausią staigmeną Kaune pateikusios ir bronzą pelniusios ekipos vartininkas atrėmė 97,10 proc. metimų.
Kaip ir M. Armalis, svarbus Lietuvos rinktinės koziris buvo tribūnų užnugaris.
Savotišku turnyro finalu tapusią lemiamą dvikovą su estais šeštadienį „Žalgirio“ arenoje stebėjo 10 tūkst. gerbėjų – tai didžiausia visų laikų ledo ritulio auditorija Lietuvoje.
Vidutiniškai penkis šeimininkų mačus aplankė po 7368 žiūrovus. Susidomėjimu turnyras Kaune nežymiai pranoko 2009 metais Vilniuje vykusį analogišką čempionatą, kuomet lietuvių rungtynes „Siemens“ arenoje stebėdavo vidutiniškai 7040 sirgalių. Prieš ketverius metus sostinėje ledo ritulys tokio ažiotažo nebekėlė – šeimininkus vidutiniškai palaikydavo 6032 gerbėjai.
Spraga atsiveria gynyboje
Publiką į tribūnas Kaune ypač viliojo galimybė pamatyti kartu rungtyniaujančias praeities NHL įžymybes D. Zubrų ir D. Kasparaitį. Garsiausi elektrėniškiai taip atsisveikino su ledo rituliu – į A grupę iškopusiai rinktinei kitais metais teks verstis be jų.
39-erių D. Zubrus dėl savo pamainos gali pernelyg nesijaudinti. Iš dabartinės komandos puolėjų daugiau nėra nė vieno, kuris būtų įkopęs į ketvirtą dešimtį metų. Net ir vyriausiam P. Vereniui – dar tik 27-eri.
Gynėjų grandyje situacija nėra tokia patogi. Kaip ir 45-erių D. Kasparaitis, šeštadienį su sirgaliais atsisveikino 37-erių Mindaugas Kieras bei metais jaunesnis Rolandas Aliukonis.
Liekantis rinktinėje pranešė kitas veteranas, 36-erių Artūras Katulis. Jis ir Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) Rygos „Dinamo“ (Latvija) klube įsitvirtinęs N. Ališauskas bus vieninteliai patyrę gynėjai potencialioje kitų metų nacionalinės komandos sudėtyje.
Ekipą turėtų papildyti šiemet paskutinis už borto likęs jaunimo (iki 18 metų) rinktinės kapitonas Kostas Gusevas. Tačiau B. Haake – ar kitam treneriui, jei 72-ejų vokietis nuspręstų pasirinkti užtarnautą poilsį – vis tiek bus nelengva surinkti net ir 7 lygiaverčius gynėjus.
Tarp būsimų varžovų – ir kazachai
Lietuvos rinktinė jau žino tris varžovus, prieš kuriuos po metų teks grumtis debiutuojant pirmo diviziono A grupėje.
Kazachstanas, Vengrija ir Slovėnija šią savaitę niekur nepajudėjo iš savo pozicijų.
Į elito divizioną pirmąkart nuo 1994 metų pakilo pirmu bandymu A grupės turnyrą laimėję britai ir jiems įkandin pasekę italai, o lietuvius žemesniame pogrupyje pakeis lenkai.
Likusias dvi vietas užpildys pasaulio čempionato elito diviziono autsaideriai, kurie paaiškės per gegužės 4-20 d. Danijoje vyksiančias pirmenybes.
Primename, kad lietuviai Kaune šventė visas penkias pergales: 3:0 prieš Kroatiją, 8:3 prieš Rumuniją, 6:1 prieš Japoniją, 5:4 per pratęsimą prieš Ukrainą ir 4:1 prieš Estiją.
Pastaruosius ketverius metus iš eilės Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato pirmo diviziono B grupėje, kurioje varžomasi dėl 23-28 vietų pasaulyje, užimdavo trečią poziciją.
| Komanda | Rungt. | Perg. | Perg. po pr. | Pral. po pr. | Pral. | Įv. sant. | Tšk. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 5 | 4 | 1 | 0 | 0 | 26:9 | 14 |
| Japonija | 5 | 2 | 2 | 0 | 1 | 17:13 | 10 |
| Estija | 5 | 3 | 0 | 1 | 1 | 10:7 | 10 |
| Ukraina | 5 | 1 | 0 | 1 | 3 | 10:18 | 4 |
| Rumunija | 5 | 1 | 0 | 1 | 3 | 12:18 | 4 |
| Kroatija | 5 | 1 | 0 | 0 | 4 | 11:21 | 3 |
