A. Šerkšnienė 400 m rungties normatyvą įvykdė praėjusį šeštadienį, Šveicarijos čempionate distanciją įveikusi per 52,93 sek. bei pagerinusi Lietuvos rekordą (normatyvas – 53,15 sek.).

D. Dzindzaletaitė šį sezoną toliausiai šoko 14,13 m bei normatyvo – 14,30 m – neįvykdė, tačiau dėl aukšto rezultato ir reitingo sulaukė IAAF kvietimo.

Normatyvai į pasaulio uždarų patalpų čempionatą daugumoje rungčių yra didesni nei į olimpines žaidynes. Pavyzdžiui, trišuolininkės 2016-ųjų žaidynėse Rio de Žaneire galėjo dalyvauti tuo atveju, jei atrankos laikotarpiu nušoko bent 14,15 m, o šuolininkės į aukštį teisę pasirodyti olimpiadoje iškovojo įveikusios 194 cm (pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvas – trimis centimetrais aukštesnis).

Griežtindama normatyvus IAAF siekia čempionatą padaryti trumpesniu bei šuolių ir rutulio stūmimo rungtyse iškart, be atrankos varžybų, rengti finalus.

A. Šerkšnienė 400 m bėgimo atranką pasaulio čempionate pradės kovo 2-ąją, penktadienį, o D. Dzindzaletaitė trišuolio finale varžysis kovo 3-iąją, šeštadienį.

Teisę dalyvauti pasaulio uždarų patalpų čempionate Birmingame turėjo ir žiemos sezoną praleidžianti šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Prieš dvejus metus Portlande (JAV) sportininkė tik per plauką neiškovojo medalio – įveikusi 197 cm ji užėmė ketvirtą vietą.