Terminas – sausio 10 d.

Sporto reforma – jau finišo tiesiojoje, bet jos iniciatoriams dar gresia paskutinis federacijų pasispardymas.

Seimui ir Vyriausybei atsižvelgus į prašymus 2018 metų valstybės biudžete padidinti asignavimus šalies sportui, KKSD ėmėsi įgyvendinti planus reorganizuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC).

Ši KKSD pavaldi įstaiga finansuodavo elitinių šalies atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, bet nuo šiol atitinkamos lėšos bus nukreipiamos į federacijas.

Didelio meistriškumo sporto programoms suformuotas 6,33 mln. eurų krepšelis, iš kurio pusė milijono turėtų atitekti neįgaliesiems.

Likę pinigai pagal naujus kriterijus preliminariai jau paskirstyti 68 sporto šakoms. Tiesa, 11 federacijų pateiktus duomenis KKSD tikrina, nes nuogąstauja, jog pastarosios galėjo „pagražinti“ skaičius, kad gautų didesnį finansavimą. Galutinį sprendimą žadama priimti artimiausiomis dienomis.

„Sumos dar gali būti pakoreguotos, esame išsiuntę ne vieną oficialų raštą, prašydami patikslinti ar pagrįsti pateiktą informaciją. Džiugu, kad pačios federacijos pradėjo viena kitą žiūrėti ir kontroliuoti, praneša, jei kas nors sukelia abejonių“, – DELFI sakė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.

Jei parama revizuojamoms federacijoms būtų sumažinta, skirtumą išsidalintų visos likusios sporto šakos. Tačiau radikaliai keistis preliminarios sumos nebeturėtų. Patvirtinti federacijų programų finansavimą KKSD turi iki sausio 10 d.

Vytautas Vainys

Krepšinis – nepajudinamas

Kaip ir ankstesniais metais, 2018-aisiais dosniausia valstybė bus krepšiniui.

Pagal naujus kriterijus pastarajam apskaičiuota preliminari paramos suma sudaro 729 tūkst. eurų.

Pernai krepšinis iš biudžeto buvo finansuojamas panašiomis apimtimis, tik lėšos buvo išsklaidytos per du šaltinius. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) Arvydo Sabonio vadovaujamai federacijai tuomet skyrė 421 tūkst. eurų, KKSD pridėjo 367 tūkst. eurų iš komandinių sporto šakų rėmimo krepšelio.

Tuo metu dėl LOSC reformos krepšinis nieko nepraranda – centras rūpindavosi tik individualių olimpinių sporto šakų atstovais.

Pavyzdžiui, plaukikais. Pernai jų reikmėms LOSC išleido 187 tūkst. eurų, 337 tūkstančius skyrė KKSRF. Tad iš viso plaukimui atiteko 524 tūkst. eurų.

2018 metais numatoma panaši suma – 518 tūkst. eurų, ir pagal paramos dydį plaukimas išliks antroje vietoje.

Trečias šioje rikiuotėje toliau žengia irklavimas (476 tūkst. eurų), o į ketvirtą vietą rezultatai tarptautinėse varžybose padėjo palypėti lengvajai atletikai (473 tūkst. eurų).

Dosniausiai finansuojamų sporto šakų penketą užbaigia baidarių ir kanojų irklavimas (328 tūkst. eurų), išstūmęs aviacijos sportą.

Patyrė šoką

Naujas finansavimo modelis sulaukia radikaliai priešingų vertinimų.

Pasak Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio, preliminariai numatyta paramos suma daugmaž kompensuoja praradimus, kuriuos lengvaatlečiai patirs užsivėrus LOSC durims.

Eimantas Skrabulis

Mat federacijai nuo šiol reikės pačiai įdarbinti geriausių sportininkų trenerius, samdyti medikus ir aptarnaujantį personalą.

„Nauja sistema – žingsnelis į priekį. Nors funkcijų ir atsakomybės federacijai prisidėjo, patys valdydami visus finansinius resursus galime pasiekti optimalių rezultatų. Reikia tik patikimų saugiklių ir priežiūros, kad federacijos gautas lėšas išnaudotų tinkamai“, – pažymėjo E. Skrabulis.

Bet kai kurioms sporto šakoms nauji kriterijai – itin nepalankūs. Bene skaudžiausiai permainos kirs per kišenę šiuolaikinei penkiakovei, kuri iš 6-os vietos didžiausią paramą gaunančių sporto šakų sąraše nusirito į 13-ą.

2018 metais penkiakovininkams turėtų atitekti 125 tūkst. eurų – 66 tūkstančiais mažiau nei pernai gauta iš KKSRF. O kur dar apie 140 tūkst. eurų, kuriuos šiuolaikinės penkiakovės atstovų reikmėms skirdavo LOSC.

„Nenoriu nieko kaltinti, bet pasakykite, ką man dabar daryti, kai belieka trečdalis finansavimo? Išeina, kad medalių mums nebereikia? Juk penkiakovė – viena iš sporto šakų, kurios nuolat veža apdovanojimus, tik praėję metai mums buvo prastesni. Tokia taškų skaičiavimo sistema – bloga, padaryta kažkokia kvailių revoliucija“, – skundėsi federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.

Viačeslavas Kalininas ir Edvinas Krungolcas

Šią savaitę jis planuoja organizuoti spaudos konferenciją, į kurią žada sukviesti daugiau pasipiktinusių įvairių sporto šakų atstovų, ketinama kreiptis ir į valdžios institucijas.

Drauge su šiuolaikine penkiakove iš pirmojo geriausiai finansuojamų sporto šakų dešimtuko iškrito gimnastika, o jas pakeitė sunkioji atletika ir imtynės.

Pastarosioms preliminariai atriekta 136 tūkst. eurų, bet Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Paulius Daumantas teigia, jog to vis tiek nepakanka.

„LOSC netekties tai nekompensuoja. Vadinasi, kažko ateityje turėsime atsisakyti. Be to, kalbame tik apie pinigų sumą, kuri, sakyčiau, yra antraeilis dalykas. Dar reikia įvertinti tai, kad griaunama per daug metų pasiteisinusi organizacija“, – sakė P. Daumantas.

Šachmatų kompozitoriams – daugiau nei šachmatams

Pakeitus paramos skirstymo kriterijus, suplonės ir kai kurių sporto šakų, nepatekdavusių į LOSC, piniginės. Pavyzdžiui, stalo tenisas ar šachmatai tarp visų federacijų nučiuožė į apačią per keliolika ar net keliasdešimt pakopų.

„Tikiuosi, kad sumas dar pakoreguos, nes čia – bankrotas. Galėtume išvežti savo žaidėjus tik į vienas varžybas per metus, o patys net elementarių turnyrų nebepajėgtume surengti. Naujieji kriterijai – visiškai nepritaikyti mūsų sporto šakai, atsidursime beviltiškoje situacijoje daugeliui metų į priekį“, – dėl ateities nuogąstavo Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Romanas Buršteinas.

Preliminariai šachmatams paskirta 14 tūkst. eurų parama – pustrečio karto mažesnė nei pernai.

Palyginimui, šaškės turėtų atsiriekti penkis sykius daugiau, didesnis finansavimas numatomas net šachmatų kompozitorių sąjungai, vienijančiai įvairių šio žaidimo uždavinių sudarymo ir sprendimo mėgėjus.

„Jeigu kompozitoriai gauna daugiau, kažkas pasaulyje yra netvarkoje. Kur federacija su 15 ar 20 žmonių, o kur žaidimas, kurį propaguoja tūkstančiai“, – galvą kraipė R. Buršteinas.

Daugiausiai – per 32 pozicijas – valstybės remiamų sporto šakų rikiuotėje nusileido motorlaivių sportas, atsidūręs 53-ioje vietoje. Priešinga kryptimi labiausiai – per 24 laiptelius – pasistiebė greitasis čiuožimas, kuris dabar rikiuojasi 24-oje vietoje. Tiesa, pastarasis patenka tarp sporto šakų, kurių pateiktus duomenis tikrina KKSD.

Nauja sistema

Pagal pusmetį dirbusios darbo grupės parengtą federacijų rėmimo modelį, finansavimas diferencijuojamas atsižvelgiant į sporto šakų svarbą.

Liūto dalį – 56 proc. – bendro katilo išsidalina 13 strateginių sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, greitasis čiuožimas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Likusioms olimpinėms sporto šakoms atitenka 21 proc., visoms kitoms KKSD pripažintoms ir kriterijus atitinkančioms federacijoms – 15 proc., neįgaliesiems – 8 proc. valstybės paramos.

75 proc. paramos dydžio lemia sportininkų pasiekimai per pastaruosius ketverius metus, 15 proc. – nacionalinėje varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičius, 10 proc. – federacijų organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatai.

Primename, kad sporto federacijas taip pat finansuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), tiesiogiai joms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms pernai atseikėjęs 6,3 mln. eurų.

Preliminarus valstybės paramos sporto šakoms paskirstymas 2018 metais (skliausteliuose nurodyta vieta sąraše 2017 metais ir iš KKSRF gautas finansavimas)

1. Krepšinis – 729 049 (1 – 421 000)
2. Plaukimas – 517 877 (2 – 337 100)
3. Irklavimas – 475 718 (3 – 253 000)
4. Lengvoji atletika – 472 527 (5 – 198 700)
5. Baidarių ir kanojų irklavimas – 327 714 (7 – 171 000)
6. Dviračių sportas – 180 230 (8 – 138 800)
7. Aviacija – 157 426 (4 – 227 500)
8. Sunkioji atletika – 140 228 (13 – 85 000)
9. Imtynės – 136 246 (12 – 88 000)
10. Rankinis – 129 843 (9 – 104 000)
11. Boksas – 128 361 (15 – 81 500)
12. Beisbolas – 126 725 (29 – 43 100)
13. Šiuolaikinė penkiakovė – 124 585 (6 – 191 000)
14. Ledo ritulys – 122 155 (24 – 53 100)
15. Žolės riedulys – 117 285 (27 – 47 900)
16. Kiokušin karatė – 112 694 (17 – 74 300)
17. Orientavimosi sportas – 111 686 (16 – 75 500)
18. Buriavimas – 103 234 (14 – 81 900)
19. Futbolas – 96 943 (23 – 54 800)
20. Dziudo – 95 265 (28 – 47 400)
21. Gimnastika – 90 011 (10 – 94 000)
22. Sportiniai šokiai – 89 061 (11 – 90 000)
23. Biatlonas – 82 125 (25 – 50 800)
24. Greitasis čiuožimas – 71 300 (48 – 14 100)
25. Čiuožimas 64 411 (41 – 20 400)
26. Šaškės – 62 573 (31 – 35 900)
27. Tekvondo – 53 863 (47 – 14 200)
28. Kultūrizmas – 52 825 (34 – 32 000)
29. Tenisas – 50 362 (30 – 37 000)
30. Šaudymas – 45 526 (22 – 55 000)
31. Tinklinis – 44 929 (18 – 73 000)
32. Automobilių sportas – 40 887 (19 – 65 500)
33. Žirginis sportas – 40 562 (51 – 10 100)
34. Sambo – 40 317 (37 – 29 100)
35. Stalo tenisas – 39 628 (20 – 64 000)
36. Akmenslydis – 37 966 (44 – 15 300)
37. Badmintonas – 37 508 (39 – 28 000)
38. Regbis – 33 126 (26 – 48 800)
39. Rankų lenkimas – 29 279 (54 – 7 500)
40. Universali kova – 29 123 (36 – 30 500)
41. Sportinė žūklė – 28 797 (42 – 19 800)
42. Boulingas – 27 100 (-)
43. Vandensvydis – 26 062 (45 – 15 100)
44. Povandeninis sportas – 25 602 (-)
45. Slidinėjimas – 22 596 (32 – 35 800)
46. Softbolas – 22 241 (60 – 4 400)
47. Tautinės imtynės – 22 153 (40 – 21 500)
48. Šachmatų kompozitoriai – 19 168 (52 – 8 500)
49. Motociklų sportas – 16 116 (35 – 31 500)
50. Kikboksas – 15 196 (38 – 28 500)
51. Triatlonas – 14 675 (55 – 7 000)
52. Šachmatai – 14 097 (33 – 35 500)
53. Motorlaivių sportas – 12 392 (21 – 55 100)
54. Bušido – 11 185 (62 – 1 000)
55. Šaudymas iš lanko – 10 972 (46 – 14 500)
56. Fechtavimas – 10 790 (43 – 15 300)
57. Jėgos trikovė – 10 499 (49 – 12 500)
58. Virvės traukimas – 8 508 (-)
59. Muai tai – 6 034 (50 – 10 600)
60. Kendo – 5 523 (61 – 3 200)
61. Pulas – 5 256 (58 – 4 800)
62. Vandens slidinėjimas – 3 649 (59 – 4 500)
63. Ušu – 3 164 (56 – 5 500)
64. Biliardas – 2 829 (-)
65. Golfas – 2 515 (64 – 1 000)
66. Korepondenciniai šachmatai – 1 107 (53 – 7 500)
67. Skvošas – 1 079 (63 – 1 000)
68. Bangų sportas – 843 (-)

Pastaba: bobslėjui ir skeletonui, rogučių sportui, laipiojimo sportui, alpinizmui, kudo ir kuraš parama neskirta

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)