Trečiadienį visuomenei pristatyta naujoji organizacija – kol kas dar embriono stadijos.
Asociaciją įkūrė penki steigėjai: laikinuoju prezidentu tapęs J. Kinderis, dar viena penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, lengvaatletės Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Vaida Žūsinaitė bei dziudo imtynininkas Marius Paškevičius.
Netrukus į asociaciją turėtų įstoti būrys sportininkų, dalyvavusių pirmajame susirinkime: baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, biatlonininkai Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia, irkluotojai Saulius Ritteris ir Martynas Džiaugys, imtynininkai Vilius Laurinaitis ir Julius Matuzevičius, lengvaatletis Domantas Poška, plaukikas Povilas Strazdas, boksininkas Tadas Tamašauskas, buriuotojas Rokas Milevičius, gimnastas Rokas Guščinas, tinklininkė Ieva Dumbauskaitė, fechtuotojas Tomas Makarovas.
„Nieko jiems nesiūlėme, patys sportininkai nori prisidėti prie šios iniciatyvos, nes mato, kad sporto mechanizmas gali veikti geriau. Dabar vyksta pykčiai tarp institucijų, galbūt mes būsime tie, kurie suves abi puses ir sutaikys“, – sakė J. Kinderis.
Kiek narių turės asociacija ateityje, dar nenuspręsta. Neskuba steigėjai formuluoti ir pirmųjų konkrečių savo pageidavimų – dėl to norima pasitarti su visais būsimais bendražygiais.
Anot organizacijos iniciatorių, pagrindinis jų žingsnio motyvas – noras būti išklausytiems ne tik tuomet, kai nulipa nuo apdovanojimų pakylos. Dėl to asociacija ketina deleguoti savo atstovus į darbo grupes, ruošiančias teisės aktus ir sprendžiančias sportui aktualius klausimus.
„Norime turėti savo balsą, kuris būtų girdimas, norime patys sau atstovauti. Kai visi buvome po vieną, mūsų nuomonės neklausdavo, nes nelabai ir buvo ko klausti. Dabar atsakingoms institucijoms ir žiniasklaidai galėsime pateikti savo idėjas“, – teigė M. Paškevičius.
Susibūrusių sportininkų diskusijos iškart prasidėjo nuo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reformos temos – nuo kitų metų šios šalies olimpiečius žaidynėms rengdavusios institucijos turėtų nelikti, jos funkcijas kartu su atitinkamu finansavimu išsidalins sporto federacijos.
„Dėl LOSC ateities sportininkų nuomonės niekas nepasiteiravo, galbūt tai ir buvo paskutinis lašas. Bet mes neiname su kalavijais kovoti dėl savo asmeninių interesų, norime diskusijos, kurioje turėsime vieningą nuomonę“, – dėstė B. Virbalytė-Dimšienė.
Atletai neslepia, jog pasitikėjimo federacijomis jiems trūksta, be to, pastarosios taip pat silpnai bendradarbiauja tarpusavyje.
„Federacijose tikrai yra problemų, jų kontrolė – minimali. Kyla baimė, kad suteikus joms dar daugiau valdžios baigsis prastai. Tikimės, kad bent žodį galėsime pasakyti“, – kalbėjo M. Paškevičius.
„Nenoriu pasakyti, kad federacijos apgaudinėja sportininkus, bet kartais gal neįvykdo to, ką žadėjo. O sportininkas, eidamas į karą, turėtų žinoti, už ką kovoja“, – antrino L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Mūsų federacijos yra uždaros, kiekviena žiūri tik savo kiemo ir nesidalina viena su kita gerąja praktika. Galbūt mums bus lengviau veikti bendrai nesivaikant savo asmeninių egoistinių tikslų“, – pridūrė B. Virbalytė-Dimšienė.
Kodėl sportininkai mano, kad susitarti tarpusavyje skirtingų sporto šakų atstovams bus paprasčiau nei federacijoms?
„Pykčiai kyla dėl pinigų, o mes jų neturime, – šyptelėjo M. Paškevičius. – Neturime ko dalintis, todėl nebus ir prasmės ginčytis, kaip pasidalinti.“
„Aktyvus sportininkų įsitraukimas į šios asociacijos kūrimą pats savaime parodo, kad mes esame kolegiški, nepriklausant nuo to, kokiais ginklais kovojame – ar slidėmis, ar špagomis, ar bokso pirštinėmis. Jei kiekvienas žiūrėtų tik naudos sau, nebūtume taip gausiai susirinkę“, – įsitikinusi V. Žūsinaitė.
Savo nuolatinį vadovą sportininkai išrinks, kai į asociaciją susiburs daugiau narių. Laikinasis prezidentas J. Kinderis neslepia, kad sutiktų eiti šias pareigas ir ateityje.
