Ketvirtadienį ryte Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) surengtas sporto finansavimo reformos pristatymas žiniasklaidai praėjo kur kas taikiau nei po kelių valandų Birštone prasidėjęs posėdis, kuriame tarėsi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovybė ir olimpinių sporto šakų federacijų „galvos“.

DELFI jau ne kartą rašė apie KKSD planus nuo kitų metų sutelkti per įvairius šaltinius išsisklaidžiusį didelio meistriškumo sporto finansavimą ir nukreipti jį tiesiogiai į federacijas.

Nors Vyriausybė pertvarkai žalios šviesos dar neuždegė, kitų metų biudžete nenumačiusi reikiamų lėšų, kriterijai, pagal kuriuos jos bus dalinamos, jau parengti.

Kaip ir anksčiau, didžiausią svorį apskaičiuojant kiekvienai sporto šakai teksiančios paramos dydį turės rezultatai tarptautinėje arenoje, kurie bus verčiami balais pagal atnaujintą formulę.

Pastarojoje nebeliko tokių mažareikšmių varžybų kaip Baltijos jūros šalių jaunių žaidynės, iš kurių glėbiais vežami medaliai iškreipdavo proporcijas praeityje.

Tačiau rasti tokį kompromisą, kuris tenkintų visas šešias dešimtis iš biudžeto finansuojamų sporto šakų, pasirodė neįmanoma misija – pastabų turėjo daugumos DELFI kalbintų federacijų vadovai.

Naujoji formulė taip pat pažeria paradoksų. Pavyzdžiui, šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės šiemet laimėtas Europos uždarų patalpų čempionato auksas vertinamas 11 kartų mažiau nei Lietuvos krepšinio rinktinės devintoji vieta, užimta praėjusiose Senojo žemyno pirmenybėse.

Taip yra dėl to, jog lengvosios atletikos varžybos uždarose patalpose prilygintos neolimpinėms rungtims, kurios turi trigubai mažesnį koeficientą nei olimpinės. O komandinių rungčių pasiekimai dauginami iš komandą sudarančių sportininkų skaičiaus: krepšinio atveju – iš 12.

„Jeigu čempionatas vyksta žiemą, tai jis jau menkavertis? Nesąmonė, daugumos lengvosios atletikos rungčių atstovų nėra jokio skirtumo, ar varžytis stadione, ar manieže. Visas pasaulis abu čempionatus vertina vienodai“, – stebėjosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Tokios pačios abejonės kvaršina ir plaukimo atstovus, susirūpinusius dėl pasaulio bei Europos pirmenybių trumpame (25 m) baseine svorio. Atsižvelgus į Lietuvos plaukimo federacijos siūlymus, olimpinių sporto šakų neolimpinių rungčių koeficientai buvo pakoreguoti, tačiau skirtumas – vis tiek didžiulis.

„Formulę tobulino kompetentingi žmonės, negaliu kvestionuoti jų darbo. Padirbėsime ir pamatysime, ar kriterijai logiški, ar ne. Bet kartą jau buvo padaryta klaida, kuomet rentos pažadėtos už pasiekimus neolimpinėse rungtyse. Dabar tenka ją taisyti“, – komentavo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, prisiminęs bylinėjimąsi su buvusiu baidarininku Alvydu Duonėla, kuris per teismą siekė rentos dėl savo pasiekimų įvairiose egzotiškose varžybose.

Kai kurių sporto šakų atstovams pavyko įtikinti KKSD, jog bendra formulė negali aprėpti visų atvejų. Todėl ją papildė ne viena išimtis.

Pavyzdžiui, tenise nevyksta nei Europos, nei pasaulio individualūs čempionatai. Nors vertinti tenisininkų rezultatus pagal vyrų ATP bei moterų WTA reitingus KKSD taip ir nesutiko, rastas kompromisas: sudarytas prestižinių įvairių amžiaus grupių turnyrų, kuriuose bus galima rinkti balus ir finansavimą Lietuvos teniso sąjungai, sąrašas.

Automobilių, motociklų, motorlaivių, aviacijos sporto šakų atstovai federacijų piniginę taip pat storins svarbiausiose savo varžybose.

Tiesa, jos pretenduos tik į trupinius nuo stambiausių federacijų pietų stalo. Mat finansavimas bus diferencijuotas pagal sporto šakų svarbą.

Liūto dalį – 61 proc. – bendro katilo išsidalins 13 strateginių sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, greitasis čiuožimas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Likusioms olimpinėms sporto šakoms atiteks 22 proc., visoms kitoms KKSD pripažintoms ir kriterijus atitinkančioms federacijoms – 17 proc. valstybės paramos.

75 proc. paramos dydžio lemtų sportininkų pasiekimai per pastaruosius ketverius metus, 15 proc. – nacionalinių įvairių amžiaus grupių pirmenybių apimtis, vertinama pagal dalyvių skaičių ir varžybų trukmę, 10 proc. – federacijų veiklos aktyvumas, apibrėžiamas tokiais rodikliais kaip teisėjų ir trenerių skaičius, surengti seminarai ir mokymai, tarptautinių čempionatų organizavimas, sugebėjimas pritraukti privačių rėmėjų lėšų ir pan.

Iš viso didelio meistriškumo sportui kitais metais turėtų būti atseikėti 6 mln. eurų. Pasak E. Urbanavičiaus, būtent tokia yra bendra suma, kurią federacijos ir sportininkai dabar kartu gauna iš įvairių šaltinių: KKSD biudžeto, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC).

Tačiau dėl 2018-ųjų biudžeto projekte nurėžtų asignavimų, KKSD neišgalėtų kitąmet išmokėti federacijoms tokios sumos. Anot E. Urbanavičiaus, trūksta bent 1,2 mln. eurų, kuriuos KKSD prašo Seimo ir Vyriausybės sugrąžinti sportui.

Jei tai nebūtų padaryta, sporto finansavimo reformą tektų atidėti.