Biudžetas pučiasi, o sportui veržiamas diržas

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi kitų metų valstybės biudžeto projekto, kuris šalies sportą stumia atgal į ekonominio sunkmečio laikus.

Po ketverių augimo metų 2018-aisiais numatoma apkarpyti išlaidas kūno kultūros ir sporto srityje. Nepaisant to, jog bendras valstybės biudžetas turėtų ūgtelėti puse milijardo – nuo 9 iki 9,5 mlrd. eurų.

Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, sporto finansavimas sumenks 10 proc. arba 3,5 mln. eurų.

Trečiadienį pristačius šiuos skaičius Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai, ne vienas parlamentaras stebėjosi, jog sveikos gyvensenos svarbą pabrėžianti Vyriausybė realybėje elgiasi priešingai.

Liberalas Jonas Liesys valdančiajai koalicijai priklausančius komisijos narius ragino Seimo posėdžių salėje sėdėti apsivilkus sportinę aprangą tol, kol asignavimai bus grąžinti bent į šių metų lygį.

Regis, dėl „valstiečių“ sumanytos pertvarkos be politinės užuovėjos likęs Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) rimtesnių užtarėjų nebeturi.

Mat keturiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotiems „profesionalams“ – premjerui Sauliui Skverneliui, vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei bei finansų ministrui Viliui Šapokai – matyt atrodo, kad prastėjantiems gyventojų sveikatos rodikliams per akis pakaks jų kolegos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kryžiaus žygio prieš alkoholį.

Dviveidė ministerija

Iki šiol KKSD buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), bet nuo kitų metų sporto klausimus Vyriausybei jau pristatys Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Tiek viena, nei kita stumia nuo savęs papildomą rūpestį kaip karštą bulvę – ypač pereinamuoju laikotarpiu.

„Nors kažkada kažkur kitaip buvo kalbėta, deja, reikia pripažinti, kad sportas nėra Vyriausybės prioritetas. Jei mano balsas kažką lemtų, sakyčiau, kad asignavimai sportui tikrai turėtų būti ne mažinami, o didinami. Ministras tai žino, bet aš sprendimų nepriiminėju“, – teisinosi KKSD iki šiol kuravęs vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.

Užtat sportą VRM prisiminė, kai vasarą ministrų kabinetas tarėsi dėl vadinamojo pokyčių krepšelio formavimo. Tuomet numatyta, kad 14 ministerijų peržiūrės savo programas ir kitais metais kartu sutaupys 252 mln. eurų, kurie bus perdalinti naujiems poreikiams.

Darius Urbonas

Po perskirstymo vidaus reikalų sistemos asignavimai bendrai turėjo sumažėti 1 mln. eurų. Tad aritmetika paprasta: sporto sąskaita VRM ne tik išvengė būtinybės braukyti kitas išlaidų eilutes, bet net galėjo jas padidinti.

„Pavyzdžiui, policijos biudžetas nė kiek nemažėja, kitų ministerijos kuruojamų įstaigų asignavimai keičiasi minimaliai, o mūsų – daugiausia“, – stebėjosi KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Dėl tokio VRM gudravimo raukosi ir sporto sferą „paveldėsianti“ ŠMM, į kurios struktūrą KKSD planuojama visiškai integruoti 2019 metais.

„Kai ministrai tarėsi dėl departamento pavaldumo, buvo žadėta, kad asignavimai nesikeis. Būtų keista perimti KKSD su nustekentu biudžetu“, – teigė ŠMM atstovas Rolandas Zuoza.

Kaunas priklauso nuo Vilniaus

Labiausiai „nustekentos“ kitąmet bus valstybės investicijos į sporto infrastruktūrą. Lyginant su šiais metais, jos susitrauks 3 mln. eurų, žadėto finansavimo nesulauks šeši objektai.

Laimingųjų sąraše nėra ir Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono. Ką turėjo omenyje S. Skvernelis, kuomet savaitės pradžioje viešai žadėjo rasti lėšų jo rekonstrukcijai, E. Urbanavičius komentuoti nesiryžta.

Tiesa, jis užsimena, kad Kauno arenos finansavimas susijęs su abejotina Nacionalinio stadiono Vilniuje statybų ateitimi.

„Kiek esu girdėjęs, Vyriausybė turi manevro laisvę. Gruodžio 6 d. baigsis paraiškų Nacionalinio stadiono koncesijos konkursui terminas. Tądien turėtume sužinoti, ar yra kokių nors perspektyvų įgyvendinti šį projektą. Jeigu siūlomos kainos bus bent euru didesnės nei statyboms numatyta pinigų suma, konkursas sužlugs. Tuomet atsilaisvins per 30 mln. eurų biudžeto ir panaši suma Europos Sąjungos paramos lėšų, kurias būtų galima nukreipti į Kauną“, – svarstė E. Urbanavičius.

Kęstutis Smirnovas (dešinėje), Edis Urbanavičius

O 2018 metais valstybė septynženkles sumas planuoja skirti tik trims sporto bazėms. Už 3,3 mln. eurų ketinama įrengti stadioną prie jau dešimtmetį statomo Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro, po 2 milijonus bus atriekta baseino Palangoje ir sporto komplekso Širvintuose statyboms.

Premjero populizmas grasina pramušti skylę

Asignavimai kitoms KKSD programoms 2018 metų biudžeto projekte mažinami 0,7 mln. eurų.

Finansavimas karpomas KKSD pavaldaus Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reformos išvakarėse. Nuo kitų metų LOSC turėtų apsiriboti valstybei priklausančių sporto bazių priežiūra, o olimpinės rinktinės kandidatų rengimo žaidynėms funkcijas išsidalins sporto federacijos.

Pastarosioms iš KKSD biudžeto 2018-aisiais pagal jau parengtus naujus kriterijus bus paskirstyta 3,8 mln. eurų suma.

Daugiau laisvų lėšų įvairiems masinio sporto ir sveikatingumo projektams liks Kūno kultūros ir sporto rėmimo fonde (KKSRF), į kurį federacijų finansavimas laikinai buvo perkeltas dėl krizės praėjusio dešimtmečio pabaigoje.

Norint atkurti status quo, KKSD teko minimalizuoti ne tik LOSC, bet ir kai kurias kitas išlaidas – pavyzdžiui, iš KKSD asignavimų nebebus finansuojama vaikų mokymo plaukti programa.

Bet, anot E. Urbanavičiaus, to nepakanka – galai vis tiek nesueina.

„Penkis raštus parašėme prašydami, kad paliktų tuos 700 tūkst. eurų mūsų biudžete, jie būtų pervesti federacijoms“, – skundėsi KKSD vadovas.

Tiesa, ne visos KKSD išlaidų eilutės kitąmet bus kuklesnės. Kaip ir visame viešajame sektoriuje, augs KKSD pavaldžių biudžetinių įstaigų tarnautojų atlyginimai – tam papildomai reikės 145 tūkst. eurų.

Dar beveik pusės milijono skylę centrinės šalies sporto institucijos biudžete gali pramušti lengvabūdiška S. Skvernelio dovanėlė, kuri kol kas kybo ore.

Premjeras rugpjūtį padvigubino premijas kurčiųjų žaidynėse medalius pelniusiems lietuviams. Pusę sumos – 489 tūkst. eurų – KKSD jau išmokėjo, bet iš kur kitais metais paimti antra tiek, neaišku. Finansų ministerijos atstovės Vidos Žagūnienės teigimu, išimties tvarka padidinus premijas, jokie papildomi pinigai nebuvo numatyti.

Vyriausybės dosnumas kurčiųjų žaidynių dalyviams glumina ir dėl fakto, jog Rio de Žaneiro olimpiadoje pasižymėjusiems sportininkams išmokėta buvo perpus mažesnė premijų suma – 560 tūkst. eurų.