Iškilmingą tiesiogiai per televiziją transliuotą renginį anglų ir lietuvių kalbomis vedusią A. Palšytę išdavė balsas – jaudulys virpino stygas, žodžiai strigo gerklėje.
„Per repeticiją tikrai buvau ramesnė ir viskas ėjosi daug sklandžiau, nebuvo tiek įtampos, bet tiesioginis eteris – jauti ausyje spaudimą. Režisierius vis sako, ar mes laiku, ar reikia paskubėti, ar kokia situacija. Tikrai buvo spaudimo. Be abejo, man tai pirmas toks kartas ant scenos tokiame amplua ir normalu, kad to jaudulio yra“, – vėliau DELFI komentavo lengvaatletė.
Ji tikino, kad su mikrofonu jai nebuvo patogu, o daug lengviau būtų viskas klojęsi su ausine. Europos uždarų patalpų čempionė netrukus įsibėgėjo ir jautėsi beveik kaip šuolių į aukštį sektoriuje.
„Išties tokiam renginiui reikia praktikos. Kai stadione pirmą kartą įžengi į daugiatūkstantinę auditoriją, kyla jaudulys, atrodo linksta kojos, nesupranti, kas vyksta. Vėliau su tuo susidraugauji, tam ruošiesi ir kiekvieną kartą būna lengviau. Galiausiai ateini į stadioną ir negirdi, kas vyksta, kiek žmonių. Lygiai taip pat ant scenos, – kalbėjo ji. – Tai – pirmasis mano blynas ir viliuosi – kiek girdėjau atsiliepimų – tikrai neprisvilęs, gerai jaučiausi, tik reikia daugiau praktikos“.
Vakaro vienas iš linksmiausių nutikimų – netyčia išsprūdusi A. Palšytės klaida ant scenos kalbinant geriausiu Europos lengvaatlečiu paskelbtą vokietį J. Vetterį. Jei kas snūduriavo – prabudo, jei atidžiai klausėsi – nusijuokė.
Vietoje „jums šie metai buvo nuostabūs“ dailioji vedėja tvirtai rėžė „man šie metai buvo nuostabūs“. Po to iš karto pasitaisė, bet Vokietijos ieties metiko kalbai davė gerą, smagią pradžią.
„Tą frazę kurį laiką tikriausiai sapnuosiu. Tai buvo momentas, kai šiek tiek suklydau žiūrėdama į savo skaidres. Džiaugiuosi, kad tai prabudino auditoriją ir viskas yra gerai, – juokėsi A. Palšytė. – Kai galvoji lietuviškai, po to – angliškai ir esi keliais žingsniais priekyje, normalu, kad jau galvoji apie kitus klausimus. Reikėjo skubėti, kad neišeitume iš tiesioginio eterio ribų, todėl ir išsprūdo tas „mano metai buvo nuostabūs“. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad jie buvo blogi – atitiko realybę“.
Iš iš tiesų, šuolininkė į aukštį galėjo pasidžiaugti itin skambia šių metų pirmąja puse – kovo mėnesį laimėjo Europos uždarų patalpų čempionatą ir pagerino nacionalinį rekordą peršokdama į 201 cm aukštį pakeltą kartelę.
Tiesa, vėliau jos pasirengimą pasaulio pirmenybėms Londone aptemdė nelemta trauma. Ji nespėjo visiškai pasveikti, tačiau Anglijos sostinėje pateko į finalą ir užėmė 7-ą vietą, o vėliau Taivane vykusioje universiadoje iškovojo bronzą.
Su dviem Ramūnės Piekautaitės kurtomis suknelėmis ant scenos šeštadienį pasirodžiusi Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė neatmetė galimybės, kad kada nors dar lips ant scenos ir laikys rankoje mikrofoną.
„Tačiau kol kas orientuočiausi į sportą ir rezultatus, o ne tobulėjimą ant scenos, nes tai nėra mano prioritetas. Tiesa, susilaukiau visokių pasiūlymų ir idėjų. Manau, kad anksčiau ar vėliau bus galima mane išvysti dar ant scenos“, – tikino ji.
Pirmą kartą įsteigtu apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus buvo pagerbtas Virgilijus Alekna. Dukart olimpiniam, dukart pasaulio ir kartą Europos čempionui apdovanojimą įteikė Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos (IAAF) prezidentas britas Sebastianas Coe.
Geriausiu metų Europos lengvaatlečiu pripažintas ieties metikas iš Vokietijos Johannesas Vetteris. Geriausia lengvaatlete tapo graikų šuolininkė su kartimi Katerina Stefanidi. Kylančių žvaigždžių apdovanojimus atsiėmė norvegas bėgikas Karstenas Warholmas ir ukrainietė šuolininkė į aukštį Julija Levčenka.
„Golden Tracks“ apdovanojimai – sudėtinė Europos lengvosios atletikos kongreso-konvencijos dalis. Spalio 12-14 dienomis Vilniuje vykusi konvencija yra svarbiausias ne varžybų tipo lengvosios atletikos renginys Europoje.
