Taipėjuje vykusioje universiadoje panevėžietis D. Rapšys nesikuklino ir vasarą užbaigė iškovojęs net tris medalius, iš jų du aukso ir vienas bronzos apdovanojimas.
Tačiau prieš tolimą kelionę į egzotišką Taivaną, kuriame vyko universiada, Panevėžio plaukikai rinkosi „egzotiką“ savo gimtajame mieste ir įveiktus metrus skaičiavo ne viename iš Aukštaitijos sostinės baseinų, o eiliniame, nestandartinių išmatavimų sporto klubo baseine.
Po kelionių iš Budapešto ir Berlyno Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas bei trenerė Ina Paipelienė galėjo keliauti į Kauną ir ten atlikti paskutines treniruotes, tačiau visą vasarą su lagaminais gyvenę atletai bei plaukimo specialistė pasirinko gimtųjų namų aplinką.
Bet čia nei vienas baseinas vasarą nebuvo pasiruošęs priimti plaukikų, tad teko rinktis mieste veikiantį vienintelį sporto klubo baseiną.
Trenerė pripažįsta, kad kalbėti apie kokybę neverta: nebuvo nei starto bokštelių, nei galimybių atlikti posūkius, vienintelis privalumas – vanduo.
„Galėjome treniruotis Kaune, bet pasirinkome namus. Žinoma, esame dėkingi už galimybes treniruotis Panevėžyje, bet po Budapešto ir Berlyno grįžti į sporto klubo baseiną buvo labai sunku.
Turiu omenyje tai, kad ten nebuvo starto bokštelių, negalėjome atlikti jėgos pratimų su guma, daryti posūkius. Manau, tai turi įtakos varžyboms, kai prieš jas negali treniruotėse repetuoti startų. Tačiau namų ilgesys nugalėjo, norėjosi pabūti namuose“, – oro uoste kalbėjo D. Rapšio trenerė Ina Paipelienė.
Tačiau Taipėjuje kokybiškų treniruočių stygiaus bent jau Lietuvos edukologijos universiteto studentas D. Rapšys nejautė. 22-ejų metų plaukikas tapo pirmuoju lietuviu, kuris per vieną universiadą iškovojo tris medalius.
Labiausiai Daną pradžiugino pergalė 200 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje, kur nuotolį įveikė per 1.45,75 min., iškovojo aukso medalį ir šalies rekordą, pasiektą pasaulio čempionate pagerino net 0,81 sek. Budapešte planetos pirmenybėse D. Rapšys šį nuotolį buvo įveikęs per 1.46,56 min.
Taip pat universiadoje auksu Danas pasipuošė savo stipriausioje rungtyje – 200 m plaukimo nugara nuotolyje (1.56,52 min.) bei bronza perpus trumpesniame nuotolyje – 100 m plaukimo nugara rungtyje (54,17 sek.).
Nebrėžia brūkšnio kalbėdamas apie savo galimybių ribas
– Iškovoti trys medaliai, ar toks ir buvo planas keliaujant į pasaulines studentų žaidynes?, – oro uoste žurnalistų buvo paklaustas D. Rapšys.
– Keliavau tikėdamasis iškovoti medalių, bet nesitikėjau, kad jų bus net trys. Pavyko pademonstruoti labai gerus rezultatus, tai labiausiai mane ir džiugina. Prieš tai juk turėjau nemažai startų, Taipėjuje buvo gal jau kokios 6-tos varžybos iš eilės, tad pasiekti rezultatai tikrai labai džiugina.
– Kuris medalis labiausiai tave pradžiugino?
– Ko gero, pergalė 200 m laisvu stiliumi rungtyje. Pavyko pasiekti tikrai labai aukšto lygio rezultatą ir taip pat iškovoti aukso medalį. Tai mane labiausiai nustebino.
Reikia pažymėti, kad universiados lygis aukštas, atvyko daug aukšto lygio plaukikų po pasaulio čempionato. Konkurencijos netrūko ne tik plaukimo sporto šakoje. Buvo nelengva, reikėjo plaukti ties savo asmeninių rekordų riba, jei norėjau kažką pasiekti.
– Ar Taipėjuje karštas klimatas, ta kaitra plaukikams turėjo įtakos?
– Iš pat pradžių atvykus buvo labai karšta, bet visur veikė oro kondicionieriai, baseine kaitros tikrai nesijautė. Kur kas sudėtingiau sportuoti lengvaatlečiams.
– Minėjai, kad jau 6-tos varžybos iš eilės, matyt, nuovargis jaučiasi?
– Jei lauktų dar vienerios, lėkčiau vėl (red. – šypsosi). Bet atvirai pasakius, nuovargis jaučiasi. Tai sunkiausias mano sezonas, dabar norisi pailsėti ir vėl kibti į darbus. Porą savaičių tikrai pabūsiu be sporto ir treniruočių, atsikvėpsiu, atgausiu jėgas.
Vertinant šiuos metus, jie tikrai labai geri. Tačiau tai ne tik mano nuopelnas, didžiąja dalimi tokius rezultatus lėmė trenerės Inos Paipelienės, kineziterapeuto Andriaus Bogdelio darbas, kuris su mumis nedaug dar dirba, tačiau rezultatai iškart jau matosi.
Prie rezultatų prisideda labai daug žmonių, kurių mes nematome. Finale švieslentėje lieka skaičiai ir plaukikas, kuris pastebimas, kai yra kova, pergalės, o jam padeda labai daug žmonių.
– Kas lėmė šių metų tokį progresą?
– Šiek tiek kitaip treniravomės, kaip kažkada minėjau, pakeičiau šiek tiek gyvenimo būdą, nes prieš tai pastaruosius dvejus metus tik sirgau. Niekaip nepavykdavo pasiekti savo geriausių rezultatų. Dabar kone kiekvienose varžybose gerinau savo laikus.
Nėra ką kalbėti, žinoma, iš pradžių išvydus naują savo asmeninį ir Lietuvos rekordą apima didžiulis džiaugsmas, tačiau atslūgus emocijoms pradedi galvoti, kad galėjai geriau.
– Tad kur ta maksimalių galimybių riba?
– Nežinau, nėra jos. Tą dažnai kartoja mūsų kineziterapeutas – ribų nėra. Visada eini į priekį ir žinai, kad kaskart gali dar geriau. Tai labai padeda.
– Po pasaulio plaukimo čempionato 200 m laisvu stiliumi rekordą paderinai net 0,81 sek., kaip gali paaiškinti tokį progresą per trumpą laiką?
– Sunku pasakyti. Galbūt kitokia įtampa, pasaulio čempionate daugiau atsakomybės. Atvirai pasakius, nežinau, kiek dar galėčiau pagerinti rezultatą. Jei po kelių savaičių būtų dar vienerios varžybos, gal vėl pusę sekundės gerinčiau rekordą.
Po startų Budapešte pamatėme, ką darėme ne taip, kur padarytos klaidos. Taipėjuje šiek tiek pakeitėme techniką, ištaisėme tas bėdas ir iškart kitas rezultatas.
– Ar po tiek varžybų dar yra kažkoks jaudulys prieš naują startą?
– Tikrai ramiau, dabar einu gerinti savo rezultatų, o kai juos pagerinu, medaliai patys ateina.
