Paprastai negausų kiekį taškų į komandos taupyklę atnešantys bėgikai šįkart takelyje dominavo. 3000 metrų kliūtinio bėgimo rungtį laimėjo Justinas Beržanskis, 800 metrų antras įveikė Benediktas Mickus, o daugiausiai taškų iškovojusiu Lietuvos lengvaatlečiu tapo Simas Bertašius, laimėjęs 1500 metrų bėgimą ir finišavęs antras 3000 metrų rungtyje.
Šimtmečio bėgikas – toks epitetas jau spėjo prilipti 23-ejų S. Bertašiui. Juozapo Garalevičiaus auklėtinis užfiksavo geriausius rezultatus per pastaruosius 20 metų 1500 metrų (3 min. 44,59 sek.) ir 3000 metrų (8 min. 6,72 sek.) distancijose.
„Ar draugai nepašiepia dėl prilipusio epiteto? Žinoma, kad pašiepia, o kartais taip į mane ir kreipiasi, – nusijuokė S. Bertašius. – Tikiuosi, kad laikui bėgant pavyks aplenkti ir ne vieną XX amžiaus Lietuvos bėgiką.“
Bėgimui užgrūdino ir darbai kaime
Pastaruosius penkerius metus Vilniuje gyvenantis S. Bertašius bėgimo pagrindus statė Raseinių rajone – Nemakščiuose.
„Važinėjau į mokyklą šiame miestelyje ir gal septintoje klasėje mane paėmė į rajonines varžybas. Tada treneris Eugenijus Petrokas mane pastebėjo ir pakvietė ateiti į treniruotes, nors bėgdamas nebuvau lyderis net savo klasėje, – prisiminė S. Bertašius. – Stadionas Nemakščiuose atsirado po kelerių metų, kai baigiau mokyklą. Iki tol buvo asfaltuotas takelis ir mes ten bėgiodavome.“
Vaikystėje bėgikas į sportą žiūrėjo kaip į pramogą – treniruodavosi du kartus per savaitę, o varžybos lygino išvykoms su klase.
„Varžybos man prilygo išvykoms į ekskursijas, nieko rimto neplanavau, apie jokius svarbius čempionatus ir olimpiadas negalvojau“, – sakė S. Bertašius.
Lengvaatletis teigė, kad kaime prabėgusi vaikystė sportuojant suteikė teigiamą impulsą.
„Darbai užgrūdino ir sustiprino fiziškai. Tačiau dabar grįžus namo išvengiu pačių sunkiausių darbų, nes tėvai žino, kad artėja varžybos, prižiūri“, – šyptelėjo bėgikas.
Iš paskutinės vietos – į pirmą
Svarbiausiomis karjeros varžybomis S .Bertašius įvardija tris Europos komandų čempionatus. Bėgiko pasirodymai juose skyrėsi kaip diena ir naktis. 2014 metais Estijoje 3000 metrų rungtyje jis liko paskutinis – dvyliktas, po metų Graikijoje aplenkė du varžovus ir finišavo dešimtas, o praėjusią savaitę Izraelyje buvo pirmas 1500 metrų rungtyje ir antras bėgdamas 3000 metrų.
„Pirmą komandų čempionatą prisimenu labai gerai, bet ne iš gerosios pusės, nes labai jaudinausi. Starto dieną perdegiau ir parodžiau apie 20 sekundžių prastesnį rezultatą, nei buvau bėgęs prieš kelias savaites, – prisiminė S. Bertašius. – Kitas komandų čempionatas buvo Kretoje, ten važiavau būdamas psichologiškai stipresnis, tačiau fizinė forma neprilygo konkurentams. Aplenkiau porą varžovų, o tai – pasiekimas, nes prieš išvykdamas bijojau likti paskutinis.“
Per porą metų perspektyvaus bėgiko rezultatai šoktelėjo įspūdingai – 2017-ų vasaros sezone S. Bertašius iki 3000 metrų rungties Izraelyje buvo laimėjęs visas varžybas, kuriose dalyvavo.
„Jau sezono pradžia optimistiškai nuteikė. Gegužės pabaigoje dalyvavau Rygos taurės varžybose, ten tarp visų dalyvių turėjau šeštą rezultatą, konkurentų asmeniniai rekordai buvo kone 10 sekundžių geresni, tačiau pavyko laimėti. Atėjo suvokimas, kad su visais galima bėgti, kova vyksta realiu laiku“, – aiškino lengvaatletis.
Beje, Europos komandš čempionate S. Bertašius taip pat nebuvo priskirtas prie favoritų, nes kai kurių varžovų rezultatai viršijo ir Lietuvos rekordą (3 min. 40,90 sek.).
Stadione pranoksta olimpiečius
Stadiono takuose S. Bertašius ilgą laiką konkuravo su Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavusiais maratonininkais Remigiju Kančiu ir Valdu Dopolsku. Dabar pastarieji stadione vykstančiose varžybose yra reti svečiai.
„Lyginant mūsų rezultatus stadione, dabar juos lenkiu gana smarkiai. Automatiškai kyla visokių minčių, o ir iš trenerio pusės sulaukiu pasakymų, kad tikrai galiu bėgti maratoną, – teigė S. Bertašius. – Bėgant stadione penkis kilometrus, treniruotės būna gana panašios, nes atliekame daug ilgų krosų. Pagal juos treneris gali pasakyti, ar aš įveikčiau maratoną ir, ar galėčiau jį įveikti greitai. Bet kol rezultatai kyla stadione, būtų gaila palikti stadiono rungtis žinant, kad nepasiekiau savo maksimumo.“
Lengvaatletis neslepia, kad bėgti maratoną būtų naudingiau finansiškai. Jokiuose svarbiausiuose suaugusiųjų ar jaunimo čempionatuose nedalyvavęs bėgikas nefigūruoja ir valstybės finansuojamų sportininkų sąraše ir retai dalyvauja treniruočių stovyklose.
„Būtų tikrai lengviau bėgti maratoną, nes galėčiau prisidurti lėšų finansiškai. Dabar labai retai pasitaiko varžybų, kur galima laimėti pinigų. Nesu labai reiklus žmogus. Penktus metus gyvenu Vilniuje, visus penkerius – studentų bendrabutyje. Turiu tikslą bėgti, o finansine puse pasirūpina tėvai. Jie yra mano didžiausi rėmėjai. Be jų pagalbos rezultatai taip greitai neaugtų“, – tėvams dėkojo S. Bertašius.
Prie sportininko progreso šiemet prisidėjo sporto klubas „Cosma“, kai pavasarį lengvaatlečiui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti treniruočių stovykloje Zakopanėje (Lenkija).
„Rudenį įstojau į magistrantūrą, o viena to priežasčių buvo ta, kad galėčiau toliau sportuoti. Kol kas viskas pasiteisino, sutapo taip, kad būtent šiemet pakilo rezultatai. Gal dėl to, kad išvažiavau mėnesiui į stovyklą aukštikalnėse Zakopanėje. „Cosma“ suteikė tokią galimybę ten praleisti mėnesį ir, manau, pateisinau jų lūkesčius“, – vylėsi bėgikas.
Tikslas – šalies rekordas
Lietuvoje vykstančiuose masiniuose bėgimuose S. Bertašius yra retas svečias. Savo jėgas mėgėjų varžybose sportininkas išbando tik pasibaigus stadione vykstančių varžybų sezonui.
„Treneris nuolat pabrėžia, kad varžybos yra ne tik fizinis nuovargis, bet ir psichologinis, tad kuo daugiau varžybų, tuo daugiau psichologinio nuovargio, o tai atsilieptų mano rezultatams takelyje. Reikia žinoti, koks yra pagrindinis tikslas ir jo laikytis“, – aiškino J. Garalevičiaus auklėtinis.
Dabar lengvaatlečio mintyse Lietuvos rekordai, iki kurių trūksta vis mažiau ir mažiau. Didžiausias galimybes sportininkas turi 1500 metų rungtyje. Čia, dar 1987-ais Pavelo Fedorenkos pasiektas šalies rekordas, lygus 3 min. 40,90 sek.
„Iki šio sezono negalvojau apie jokį Lietuvos rekordą, bet kai rezultatai pakilo gana smarkiai, supratau, kad viskas yra įmanoma. 1500 metrų rungties asmeninis rekordas pagerėjo trim sekundėmis, o iki Lietuvos rekordo liko 3,7 sek., – skaičiavo S. Bertašius. – Gal ne šiais ir ne kitais metais, bet ateityje tai gali būti pasiekiama. Dar šią dieną galėčiau numesti 1-2 sekundes, bėgdamas su gera konkurencija.“