Tai rodo antra internetu atlikta „Velomaratono” bendruomenės apklausa, atlikta gegužę ir birželį.
„Dauguma apklausoje dalyvavusių dviratininkų yra vilniečiai, nors savo nuomonę išsakė ir kitų miestų gyventojai. Pastebime, kad vienas pagrindinių iššūkių dviratininkams mieste yra vairuotojų ir pėsčiųjų požiūris į dviratininkus. Dviratininkai dažnai nelaikomi lygiaverčiais eismo dalyviais. Įvardyti priežastis sudėtinga, tačiau patys dviratininkai mano, kad keisti padėtį galėtų gerinama infrastruktūra. Ją didžiausiu iššūkiu laiko absoliuti dauguma mūsų bendruomenės atstovų“, - sakė „Velomaratono“ komunikacijos vadovas Rytis Sabas.
Nepritaikytos infrastruktūros problema yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria miesto dviratininkai. Aktyviausiai atsakinėję „Velomaratono“ bendruomenės nariai iš Vilniaus teigė, kad sostinėje trūksta susisiekimui dviračiu tinkamos infrastruktūros. Yra tik pavienės atkarpos, kurių dauguma netinkamos važiuoti. Ši problema, pasak apklausos dalyvių, gali turėti įtakos vairuotojų ir pėsčiųjų mąstymui.
Dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą kaip pagrindinį iššūkį nurodė daugiau nei 64 proc. respondentų.
„Natūralu, kad kai į dviračių infrastruktūrą dešimtmečius iš esmės nebuvo investuojama, kitokio vertinimo ir negalima tikėtis, tačiau pastaruosius pusantrų metų miestas dviračių takų plėtrą laiko savo prioritetu ir kaip niekad didelį dėmesį skiria šios infrastruktūros gerinimui ir plėtrai.
Siekiama, kad 2020 metais 90 proc. vilniečių gyventų ne toliau kaip 1 km nuo dviračių takų tinklo. Kol projektuojami ir tiesiami nauji takai, sprendžiamos ir pavienės problemos, su kuriomis susiduria dviratininkai: nuleidžiami borteliai, remontuojama takų danga, peržiūrimos esamos dviračių juostos šaligatviuose ir, kur įmanoma, jos nutrinamos arba perbraižomos, kad nesusikirstų su pėsčiųjų srautu“, - sakė Susisiekimo dviračiais Vilniuje projekto komandos vadovas Antonas Nikitinas.
Remiantis apklausos rezultatais, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys kelyje kelia nemažai sunkumų dviratininkų judėjimui mieste. Trūksta vairuotojų suvokimo, kad dviratininkas - eismo dalyvis, kuris taip pat gali važiuoti gatve. Pėstieji nepaiso dviračių takų žymėjimo, yra linkę ignoruoti dviratininkus.
Beveik 26 proc. apklaustųjų didžiausiu iššūkiu mieste nurodė automobilių vairuotojų elgesį. Tarp pėsčiųjų keliamų nepatogumų įvardijamas pėsčiųjų elgesys dviračių takuose, ypač vaikus per juos vežiojančių mamų ir šunis vedžiojančių miesto gyventojų.
Apklausas internetu „Velomaratono“ organizatoriai planuoja vykdyti visą vasarą. Daugiau nei trečdalis (per 35 proc.) respondentų nurodė, kad dviratis jiems pirmiausia skirtas laisvalaikiui, daugiau nei 46 proc. - sportui ir fizinei būklei palaikyti, 6 proc. - darbui pasiekti. 11 proc. atsakė, jog dviratis jiems skirtas visiems anksčiau nurodytiems dalykams.
„Tai jau antra atlikta apklausa, jų ateityje planuojama ir daugiau. Tikimės, kad apklausų informacija suteiks daugiau žinių ir miestui, ir jo gyventojams apie iškylančius iššūkius, padės dialogui. Savo ruožtu kviečiame dviratininkus bei miesto gyventojus drauge susitikti „Velomaratone“ ir linksmai praleisti laiką“, - sakė R. Sabas.
Rugpjūčio 20-ą startuosiantis aštuntas „Velomaratonas“ plečiasi ir žada dar daugiau pramogų dviračių sporto mylėtojams. Dviratininkų ir miesto svečių lauks pramogų miestelis, įvairios rungtys. Kaip visada prie starto linijos rikiuosis „Toyota Sport“ ir „Ergo mėgėjų“ važiavimų dviratininkai. Pirmąsyk vyks atskiri paspirtukų, riedlenčių ir riedučių važiavimai.
