Panašu, kad išbandęs šią ištvermės ir daug jėgų kainuojančią sporto šaką rimtai „įklimpo“: gegužės pabaigoje Ignas jėgas išbandė Austrijoje vykusiose ilgo nuotolio (1,9 km plaukimas, 90 km dviračiu, 21 km bėgimas) triatlono distancijos varžybose.
Bet sportininkas triatlono sezoną pradėjo ne Austrijoje, o Tauragėje vykusiame Lietuvos triatlono taurės pirmame etape, kur olimpinėje distancijoje (1,5 km/ 40 km/ 10 km) užėmė solidžią 8-tą vietą: kaunietis visą trasą įveikė per 2.11:15.4 val.
Tai beveik pusvalandžiu geresnis rezultatas už jo debiutinį startą praėjusiais metais Šiauliuose: pernai Saulės mieste olimpinę distanciją atletas įveikė per 02.39:07 val.
Iš pradedančio mėgėjo – į pirmojo dešimtuko atletų būrį: progresas akivaizdus, ir panašu, kad kalbant apie triatloną I. Gelžinio entuziazmas neblėsta.
26-erių sportininkas pasidalino mintimis apie savo ambicijas triatlone, apie netikėtą pažintį su šia dinamiška sporto šaka ir pirmąjį startą, apie krūvius ir svarbų laiko valdymą siekiant asmeninių tikslų skirtingose gyvenimo sferose.
– Šiemet pradėjai antrąjį sezoną, kaip sužinojai apie triatloną, kas tave sudomino šia sporto šaka?
– Gana paprasta situacija: kažkada kartu su Tautvydu Barščiu keliavau į Belgijoje Spa trasoje vykusias automobilių lenktynes, pamatėme „Ironman“ triatlono reklamą. Čia vienas iš tų retų atvejų, kai reklama mane papirko.
Pradėjau domėtis šia sporto šaka, kas čia yra tas „Ironmanas“, tada sužinojau, kad yra ir trumpesnio nuotolio distancijos, yra sprinto, olimpinis triatlono nuotolis. Pamatėme, kad Lietuvoje prasideda Lietuvos triatlono taurė. Tiesa, Tautvydas jau galėjo pasigirti šiokia tokia patirtimi, anksčiau jau buvo įveikęs Trakų triatloną.
Prisimenant pirmąjį startą Šiauliuose, nebuvau pasiruošęs nei minti, nei bėgti, o plaukimas aspkritai tavo sudėtinga užduotimi, nes plaukti atvirame vandenyje buvo nauja patirtis.
Čia ir buvo Lietuvos triatlono taurės pradžia, pirmas renginys. Sakyčiau, Lietuvoje eilę metų triatlonas tebuvo siauro, kuklaus mėgėjų rato reikalas, tačiau per paskutinius porą sezonų dalyvių gretos smarkiai išaugo. Jei pernai pirmame etape Šiauliuose iš viso startavo tik apie keturios dešimtys sportininkų, tai Tauragėje šiemet sezoną atidarė beveik 200 triatlono entuziastų.
– Ko gero, Tautvydas tave ir įtraukė į šią sporto šaką?
– Labai įtraukinėti nereikėjo: pats domėjausi, o kai nusipirkau dviratį, nebebuvo kelio atgal (red. – šypsosi).
-- Nuo automobilių sporto nesi nutolęs, kaip suderini skirtingas sporto šakas, kaip paskirstai laiką skirtingoms disciplinoms?
– Iš tikrųjų viską suderinti sunku: dirbu per dvi darbovietes, yra ir automobilių sezonas, kuriam taip pat norisi pasiruošti ir susikurti galimybes startuoti. Tai taip pat atima laiko.
Treniruotes darau ryte prieš darbą, keliuosi šeštą ryte. Žiemą stengdavausi per savaitę apie 11-12 valandų praleisti treniruotėse, tačiau jei dirbdavau visą savaitgalį, kartais pritrūkdavo laiko sportui.
Dabar kai pamačiau ko man trūksta labiausiai, daugiau dėmesio skiriu dviračių treniruotėms ir bėgimui.
Plaukimas sekasi visai neblogai. Mažinu plaukimo krūvius ir didinu kilometražą mindamas dviratį ar bėgdamas.
Šią vasarą gana sunkiai sekasi derinti darbą ir sportą, triatlonas tampa dideliu laiko ėdiku, tačiau tai man teikia malonumą, tad treniruotėse praleistų valandų negaila ir jų neskaičiuoju.
- Dalyvavai Austrijoje pusės „Ironman“ nuotolio varžybose, sprendžiant iš tavo žinutės feisbuke, savo tikslą pasiekei.
- Taip, tikslą pasiekiau, tačiau kai dviračiu myniau kalnuose, buvau visai sušalęs, permirkęs, pavargęs, diena pasitaikė labai šalta ir vėjuota. Buvo akimirkų, kai galvojau, kad štai tiek stengiausi, o per penkias valandas nepavyks įveikti distancijos.
Minu į kalną, matau mano greitis 10-9 km/ val., o jėgų nėra. Kauniečiai gali prisiminti Parodos kalną, tai Austrijoje tokio statumo kalnas vienąkart tęsėsi 4km, kitąkart – 6,5 km. Tai buvo psichologiškai ir fiziškai sudėtingas išbandymas.
Bet aš mėgstu greitį, besileisdamas nuokalne šiek tiek atsigriebiau ir tai atpirko mano vargus.
– Kokius tiklsus keli triatlone? Pergalė bendroje Lietuvos triatlono taurės įskaitoje, noras pavyti lyderius, lygiuotis į kolegą Tautvydą Barštį? Ar tiesiog mėgaujiesi progresu ir varžybomis?
– Pavyti Tautvydą? Gal tai būtų svajonė, apie kurią neturėčiau garsiai kalbėti (red. šypsosi), antraip visi galvos, kad esu beprotis.
Norėtųsi būti arčiau lyderių. Kai kažką darau, mėgstu save spausti save ir siekti apčiuopiamo rezultato. Svarbiausia priežastis, dėl ko aš varžausi triatlono trasoje – man tai patinka, suteikia saviugdos jausmą. Tobulėju fiziškai ir psichologiškai. Kiekvieną kartą, kai pasieki geriausią savo asmeninį rezultatą – tai yra didžiausia pergalė ir žinai, kad vėl save nugalėjai.
- Feisbuke po savo įrašais palieki grotaženklėmis pažymėtą tekstą #SvajonesNeturiSavaitgaliu. Tad kokios tavo svajonės, dėl kurių aukoji savaitgalius?
- Vieną svajonę apibrėžti sunku, be to, kiti sako, kad jei garsiai apie svajones kalbi, jos gali neišsipildyti. Tačiau tuo aš netikiu, jas reikia pačiam išpildyti. Didžiausios svajonės susijusios su automobilių sportu.
Norėčiau trasose istorinių pasiekimų, praminti lietuviams sėkmingą kelią į pasaulinius čempionatus, kol kas tai mūsiškiams yra egzotika.
Šiuo metu koncentruojuosi į sunkumus, kuriuos reikia įveikti siekiant savo tikslų: tiek darbe, tiek triatlone arautomobilių sporte.
Vieni sako, kad jaunystėje reikia patirti kuo daugiau malonumų. Maratonininkas Remigijus Kančys kažkada buvo gera mintimi pasidalinęs. Gal tiksliai dabar jos nepacituosiu, tačiau idėja tokia, kad reikia vengti malonumų, kurie baigiasi kančiomis, o siekti kančių, kurios baigiasi malonumais. Tad tą mintį pritaikiau sau – svajonės neturi savaitgalių, nes jų laisvų tikrai daug neturiu.
- Antrasis Lietuvos triatlono taurės etapas – Zarasuose, kokiomis mintimis pasitinki artėjantį startą?
- Vėl bandysiu sau įrodyti, kad galiu greičiau ir geriau. Noriu pagerinti savo Tauragės rezultatą. Žinoma, kartais trasa trasai nelygi, tačiau padariau tokių klaidų, kurių, atrodo, galėjau ir nepadaryti, man tai vėliau kainavo mažiausiai minutę.
Galėjau drąsiau dviratį minti arba atvirkščiai, bėgimo rungties pradžioje pasirinkti šiek tiek ramesnį tempą. Atlikau Tauragės etapo analizę, atrodo, rezervų turiu, tačiau ne visada būna taip, kaip atrodo.
Kalbant apskritai apie triatlono taurės varžybas, pernai pirmame etape visose distancijose startavo gal 39 dalyviai. Dabar matai, kaip organizatoriai stengiasi ir auga kartu su dalyvių skaičiumi. Jų gausa – tai aiškus rodiklis, kad kažką tu darai gerai. Džiugu matyti, kad ir konkurencija didėja, ir dalyvių skaičius bei susidomėjimas triatlonu auga. Darosi panašu į šventę, ne tik eilinės varžybos.
- Brolio Jono nebandei sudominti triatlonu?
- Jis teigia, kad plaukimas ir bėgimas nelabai patinka, bet kalnų kroso dviračių varžyboms jis neabejingas.
***
Lietuvos triatlono taurės II etapas vyks birželio 17 d., šeštadienį Zarasuose. Daugiau informacijos – triatlonotaure.lt
