Artimiausias susitikimas jau birželio 14-ą dieną mūsų komandos laukia Klaipėdos „Švyturio“ arenoje su Prancūzijos žvaigždžių perpildyta rinktine. Prieš būsimą kovą legendinis Lietuvos vartininkas, o dabar vienas iš rinktinės trenerių Almantas Savonis tikino, jog dabartinė komanda yra kiek universalesnė už savo pirmtakes ir didelio kovingumo ir atsidavimo dėka gali pasiekti taip reikiamas pergales per likusius du turus.

– Lietuvos rinktinės laukia dar dvejos rungtynės su Prancūzija ir Norvegija. Kas galėtų tapti mūsų rinktinės ginklais šiuose susitikimuose?

– Mūsų rinktinės ginklas turėtų būti komandinė kova, atsidavimas iš visos širdies, tikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis, visiškai negalvojant, kad žaidžiame prieš pasaulio čempionus ir vicečempionus.

– Kokios yra jūsų pagrindinės funkcijos Lietuvos rinktinės trenerių štabe?

– Pagrindinė mano funkcija yra darbas su vartininkais. Jų treniravimas ir gal būt kažkokie patarimai. Manau, jog esu savotiškas motyvatorius. Juo buvau visose ekipose, kuriose man teko žaisti.

– Kuo skiriasi ir kuo panašūs du pagrindiniai Lietuvos rinktinės vartininkai Giedrius Morkūnas ir Vilius Rašimas?

– Idealu turėti tokius vartininkus, kokius turime dabar. Mūsų vartininkų stilius ir kūno sudėjimai skiriasi, todėl galima juos keisti vieną į kitą be baimės, ir žinoti, jog vienas ar kitas tikrai atneš lauktų rezultatų. O gal ir abu. Na, o abiejų jų panašumas yra motyvacija ir noras žaisti gerai. Kitaip ir būti negali.

– Ar galima sutikti, jog vartininkai šiuo metu yra viena stipriausių Lietuvos rinktinės grandžių?

– Anksčiau rinktinėje dominavo puiki kieta gynyba ir stiprus arba stiprūs vartininkai. Mano nuomone, dabar mes tikrai tobulėjame ir puolime. Galima teigti, jog mes dabar turime ne tik stiprią gynybą ir vartininkus, bet ir pakankamai efektyviai patys atakuojame varžovų vartus. Komanda šiuo metu yra tikrai gerai subalansuota ir mūsų stiprybė nebėra vien kieta gynyba.

– Kuo daugiausiai remiamasi pasirenkant pagrindinį vartininką rungtynėms?

– Sprendimas priimamas stebint treniruočių procesą. Tariamės visada visi trys treneriai. Padeda ir šiokia tokia nuojauta, kurią taip pat galima naudoti keičiant vartininką rungtynių metu, net jei jis visiškai nekaltas, jog jam nepavyko pasiekti norimo rezultato. Būna taip, jog aikštės žaidėjai vartininkui niekuo nepadėjo ir sakykim tam tikra prasme priešininkai, morališkai sužlugdo vartininką, nes gaunama labai daug neatremiamų metimų iš artimų distancijų.

– Galbūt galėtumėte išskirti kažką iš jaunųjų šalies vartininkų, kurie artimiausiu metu galėtų prisijungti ir prie nacionalinės komandos?

– Galėčiau išskirti Luką Gurskį, kaip artimiausią pagrindinių vartininkų persekiotoją. Benas Vaicekauskas tobulėja pastaruoju metu itin sparčiai. Jeigu mano pašonėje būtų mano sūnus Martynas, tai manau ir jis galėtų tapti geru ir stabiliu vartininku. Bet jau taip susiklostė gyvenime, kad aš pats labai ilgai žaidžiau ir vien teorinių patarimų neužtenka, nes reikia būtinai dalyvauti treniruočių procese ir stabdyti matant klaidą, ją įrodyti, pakoreguoti, parodyti pačiam ir įtikinti kažką keisti.

Aš pats būdamas 25-28 metų, dar daug ką išmokau, keičiau stilius, mokiausi iš patarimų ir stebėdavau vartininkus. Turėti savo stilių reikia, bet galima visada bandyti kažką naujo įdiegti į savo žaidimą. Kalbant apie mūsų jaunus vartininkus, jie dar neturi stabilumo, todėl tiek rungtynėse „banguoja“, tiek sezono metu forma būna labai nestabili. Visa tai ateina su metais. Reikia turėti daug kantrybės tiek jiems patiems, tiek su jais dirbantiems treneriams.

– Kokio tipo metimų ar konkrečiai žaidėjų labiausiai nemėgsta vartininkai?

– Kiekvienam vartininkui patinka ar nepatinka skirtingų pozicijų ar tipų žaidėjų metimai. Apibrėžti nemėgstamiausius būtų labai sunku, nes kiekvienas vartininkas turi savų silpnybių, kuriomis bando naudotis žaidėjai.

– Galbūt yra kažkokių triukų atremiant 7 metrų baudinius?

– Galima būtų išskirti vaizdo analizes. Kiekvienas metikas turi savo mėgstamus metimus ir galima bandyti pasiruošti konkrečiam žaidėjui. Vis tik dabar yra tokių virtuozų, jog dažnai jokios video analizės padėti atlaikyti 7 metrų baudinį negali.

– Ar rungtyniaudamas turėjote prietarų prieš rungtynes ar rungtynių metu? Galbūt yra prietarai, kurių laikosi visi vartininkai?

– Aš turėjau savo prietarų. Čia visiškai individualus reikalas, kiekvienas žaidėjas į juos žiūri skirtingai. Kaip ir visur žmonės skirtingi ir nėra taip, kad kažkokio prietaro visi vartininkai laikytųsi be išimties.