Braukiamos neolimpinės rungtys
Su didžiuoju sportu atsisveikinę nusipelnę Lietuvos atletai rentas iš valstybės biudžeto gauna nuo 2008 metų.
Rentininkų sąrašas jau senokai perkopė šimtą pavardžių – pernai išmokas gavo 128 buvę sportininkai, per metus tam išleista 1,7 mln. eurų.
Vyriausybė šį skaičių nusiteikusi sumažinti ar bent apriboti jo augimą. Seimui pateiktame įstatymo projekte susiaurintas pasiekimų, už kuriuos skiriamos rentos, ratas.
Išbraukti buvo olimpinių rungčių Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių rekordininkai, sportininkai, tapę olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais, taip pat atletai, ne mažiau kaip tris kartus tituluoti olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais.
Nuo 2008 metų asmenų, galinčių gauti rentą, sąrašas buvo tik auginamas – jį siūlyta pildyti daugiau nei dešimt kartų. Paskutinieji rentomis pernai palepinti penki tik neolimpinėse rungtyse sužibėję baidarių ir kanojų irklavimo atstovai: Artūras Vieta, Alvydas Duonėla, Egidijus Balčiūnas, Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas. Išmokas iki gyvos galvos jiems išrūpino buvęs Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela.
„Savo laiku buvo priimti sprendimai visaip padidinti rentininkų skaičių, kuriems mes niekada nepritarėme. Ir didžioji dalis olimpiečių nepritarė taip pat“, – bandymą susiaurinti rentų gavėjų sąrašą DELFI komentavo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Pasiturinčių čempionų šalpa – socialiai neteisinga?
Vis dėlto esamų rentininkų įstatymo pataisos nepalies – jiems rentos ir toliau bus mokamos pagal dabar galiojančią tvarką.
O ateityje medalius svarbiausiose varžybose nuskinsiantiems šalies sportininkams keisis išmokų dydžiai.
Iki šiol nusipelniusiems atletams būdavo skiriama 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – 1175 eurai) sudaranti renta. Tiesa, galutinis jos dydis priklausė ir nuo kitų asmens gaunamų pajamų – kuo pastarosios būdavo didesnės, tuo mažesnė rentos dalis jam būdavo išmokama.
Dabar rentų dydžius ketinama diferencijuoti atsižvelgiant ne į nusipelniusių sportininkų pajamas, bet į jų pasiekimų svarumą.
Būsimi olimpinių žaidynių čempionai, pasitraukę iš sporto, per mėnesį gautų 1026 eurus, olimpiniai prizininkai ir olimpinių rungčių pasaulio čempionai – 874 eurus, olimpinių rungčių Europos čempionai, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojai – 798 eurus.
Rentas buvę sportininkai prarastų, jei netektų Lietuvos pilietybės, būtų nuteisti dėl tyčinio nusikaltimo, gautų valstybinę pensiją arba jų pasiekimai būtų anuliuoti dėl dopingo vartojimo ar manipuliavimo varžybų rezultatais.
Tuo metu Seimo narys Sergejus Jovaiša ragina rentininkams įvesti amžiaus cenzą: buvęs krepšininkas pasiūlė valstybės išmokas nusipelniusiems sportininkams pradėti mokėti tik kai jiems sukaks 55 metai.
„Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Sporto profesionalai turi visas galimybes patys užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą. Manau, būtų socialiai teisinga skatinti karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla“, – savo pasiūlymą argumentavo konservatorius, kuris pats taip pat galės pretenduoti į rentą kaip olimpinis prizininkas.
Personalas nebegaus premijų
Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta nežymiai sutrumpinti ir pasiekimų, už kuriuos mokamos valstybės premijos, sąrašą.
Vienkartinių piniginių išmokų nebegautų 4-6 vietas pasaulio čempionate užėmę atletai, kuriems iki šiol atitekdavo po 5,79-2,9 tūkst. eurų.
Kišenių nebepasipildytų ir medalį iškovojusio sportininko komandos nariai, pavyzdžiui, mokslininkai, masažuotojai, vadybininkai, rinktinės vadovai. Jiems anksčiau būdavo atskaičiuojama 25 proc. atleto laimėtos premijos dydžio išmoka. Ateityje siūloma premijuoti tik sportininkus ir jų trenerius.
Tuo metu stipendijas, taip pat susietas su sportininkų pasiekimais tarptautinėje arenoje, ateityje turėtų gauti daugiau atletų.
Pagal projektą, stipendijos bus mokamos ir jaunimo varžybose sėkmingai pasirodžiusiems talentams.
Pasaulio jaunimo čempionai ir jaunimo olimpinių žaidynių nugalėtojai kas mėnesį gaus 342 eurus, prizininkai ir Europos jaunimo čempionai – 190 eurų, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 114 eurų.
Olimpiniams čempionams numatoma 1026 eurų stipendija, prizininkams, pasaulio čempionams, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojams – 874 eurų, olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2–3 vietos, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 1 vietos laimėtojams – 798 eurų.
Olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2–3 vietos laimėtojų stipendija sudarys 646 eurus, olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojų – 570 eurų, pasaulio čempionatų 13–16, Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojų – 494 eurus, Europos neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos laimėtojų – 342 eurus.
Be to, papildomai diferencijuota stipendijų mokėjimo trukmė. Olimpiniai čempionai ir prizininkai, pasaulio, Europos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojai ją gautų iki karjeros pabaigos. Likusiems sportininkams stipendijos priklausytų ketverius arba dvejus metus.
Iki šiol stipendijos buvo skiriamos ketverių metų laikotarpiui, jų dydis svyravo nuo 285 iki 1022 eurų.
