Konkurentas – dabartinio prezidento bendražygis
Ko jau ko, bet pasitikėjimo savimi stygiaus M. Biliui neprikiši.
„Būsiu geras prezidentas“, – pareiškė lengvaatletis, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams paskelbęs savo norą vadovauti šalies parolimpiniam sportui.
LPOK prezidento rinkimai vyks kovo 29 d. Du dešimtmečius (su pertrauka) šias pareigas ėjęs buvęs Seimo narys Vytautas Kvietkauskas siekti eilinės kadencijos nebeketina. Bet tai nereiškia, kad M. Biliui LPOK vartai atsivers be pasipriešinimo.
Į V. Kvietkausko vietą taikosi ilgametis jo bendražygis, dabartinis LPOK generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis. Pastarasis DELFI patvirtino planuojantis dalyvauti rinkimuose.
Nors M. Bilius teigia už savo nugaros jaučiantis ne tik neįgaliųjų sportininkų, bet ir visuomenės palaikymą, rinkiminėje LPOK asamblėjoje vėjai gali papūsti ir priešinga kryptimi.
Kol savi dvejoja, parėmė kiti
Balso teisę rinkimuose turi trijų LPOK narių – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos, Lietuvos aklųjų sporto federacijos ir Parolimpinio sporto rėmimo fondo – delegatai.
Kiekvienas narys deleguoja po septynis atstovus, todėl prezidentą rinks elektoratas, susidedantis iš 21 balso.
Nors judėjimo negalią turintis M. Bilius regėjimu nesiskundžia, jo kandidatūrą kol kas remia ne neįgaliųjų, o aklųjų sporto atstovai.
Generalinio sekretoriaus pareigas parolimpinis čempionas numatęs savo kraštiečiui Pauliui Kalveliui, kuris yra Lietuvos aklųjų sporto federacijos vykdomojo komiteto narys.
Tuo metu neįgaliųjų federacijos pozicija kelia daugiausiai klausimų.
LPOK rinkimai sutampa su pastarosios rinkimine konferencija. Bet sprendimą, kurį kandidatą į LPOK prezidentus palaikyti, priims dar senoji valdžia.
Pagal įstatus, LPOK narys privalo likus dviem savaitėms iki asamblėjos sesijos pasirinkti savo delegatus. O neįgaliųjų federacijos rinkimai lyg tyčia suplanuoti kovo 17 d. – kuomet keisti delegatų nebebus galima.
M. Bilius įtaria, kad tokią datą galėjo pašnibždėti G. Zavadckis, kuris yra ir neįgaliųjų federacijos viceprezidentas. Pastarasis sąmokslo teorijas neigia.
„Ką aš turėčiau pasakyti? Taip nusprendė vykdomasis komitetas. Jie buvo įspėti apie situaciją, bet sakė, kad išspręs klausimą kitaip – apklaus klubus nuotoliniu būdu ir matys, kokios yra nuomonės“, – aiškino G. Zavadckis.
Į neįgaliųjų federacijos prezidento postą pretenduoja keturi kandidatai. Tarp jų – perrinkimo siekiantis dabartinis organizacijos vadovas Anatolijus Čupkovas, kurį M. Bilius ironiškai vadina „mūsų senjoru“. Prieš jį stos parolimpietis Kęstutis Skučas ir dar du pretendentai: Tomas Kiveris bei Ignas Mačiukas.
Renka patys save?
Neįgaliųjų federacijos delegatų balsai M. Biliui bus ypač svarbūs, kadangi trečiojo LPOK nario – Parolimpinio sporto rėmimo fondo – palaikymo jam tikėtis sunku.
Pastarajam vadovauja ne kas kitas, o V. Kvietkauskas, kuris yra ir fondo dalininkas. Kaip ir G. Zavadckis.
Registrų centro duomenimis, likę dalininkai – plaukimo veteranė, 1980 metų olimpinė čempionė Lina Kačiušytė ir statybinėmis medžiagomis, sodo bei buities reikmenimis prekiaujanti bendrovė „Tegra State“, kurios vadovą Povilą Staigį M. Bilius vadina V. Kvietkausko draugu.
Tiesa, G. Zavadckis DELFI tvirtino iš fondo dalininkų pasitraukęs, bet kada ir kodėl tai padarė, jis nedetalizavo.
„Apie fondą klauskite pono direktoriaus (V. Kvietkausko – DELFI). Aš negaliu atsakyti už jį, aš nebesu dalininkas. Galiu kalbėti tik apie parolimpinį komitetą“, – teigė LPOK generalinis sekretorius.
Kaltina melu
Tuo metu M. Biliaus žiniomis, fondas parolimpinį sportą praėjusiais metais parėmė viso labo 7 tūkst. eurų.
Dar daugiau klausimų kandidatui į prezidentus kelia ne sumų, kuriomis disponuoja LPOK, dydžiai, o jų panaudojimas.
Pavyzdžiui, 2014 metais LPOK vadovai komiteto lėšomis keliavo į Sočį, nors ten nebuvo nė vieno Lietuvos sportininko – žiemos parolimpinėse žaidynėse lietuviai nedalyvauja jau 20 metų.
O kaip sekasi tiems, kurie startuoja varžybose, LPOK vadovybei ne itin rūpi. Bent jau taip atrodo M. Biliui, kurį per Rio de Žaneiro žaidynes susimaišęs V. Kvietkauskas socialiniame tinkle pasveikino su disko metimo sektoriuje iškovotu aukso medaliu, nors iš tiesų šiaulietis laimėjo rutulio stūmimo rungtį.
„Toks vaizdas, kad ligšioliniai vadovai kasmet gaudavo kažkiek pinigų, užsidarydavo su jais ir sėdėdavo. Mes, sportininkai, apie finansinius reikalus nieko nežinome. Gal ir apskritai nesame jiems reikalingi – jaučiame, kad prezidentas mus laiko antraeiliais, neatstovauja mūsų“, – skundėsi M. Bilius.
G. Zavadckis priekaištus dėl neskaidrios LPOK veiklos vadina kliedesiais.
„Kiekvienais metais komitetą tikrina auditas, atsiskaitoma generalinei asamblėjai. Viskas yra skaidru. Ką jis dabar šneka, yra eilinis melas. Man atsibodo klausytis. Tegul įvardija, kaip nors vienas litas ar euras buvo neskaidriai išleistas. Be to, aš manau, kad visos lėšos panaudojamos efektyviai. Kad Bilius šneka, dar nereiškia, jog taip ir yra. Jo paties medalis neįgaliųjų sportui kainavo 24 tūkst. eurų. Tai ką, jis negavo lėšų?“ – piktinosi vienas LPOK vadovų.
Padėtį neįgaliųjų sporte lygina su koma
Paklaustas, koks yra metinis LPOK biudžetas, G. Zavadckis teigė, kad per praėjusius metus organizacija iš valstybės gavo 97 tūkst. eurų paramos.
Jis nepaminėjo, jog parolimpiniam judėjimui 50 tūkst. eurų skyrė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
2012 metais pastarojo prezidentu mėgino tapti olimpinis disko metimo čempionas V. Alekna, bet pralaimėjo konkurencinę kovą dabartinei LTOK vadovei Dainai Gudzinevičiūtei.
DELFI paklaustas, kodėl rinkimuose jam turėtų sektis geriau nei kolegai lengvaatlečiui, M. Bilius žodžio kišenėje neieškojo.
„Mano ir V. Aleknos situacijos nėra panašios – neįgaliųjų sporte reikalai dar baisesni nei sveikųjų. Bet aš ne iš tokios baisios komos esu pakilęs, laimėsiu ir šįkart“, – įsitikinęs parolimpietis.
Primename, kad 2009 metais M. Bilius pateko į automobilio avariją, per kurią susilaužė 27 kaulus, į jo smegenis buvo išsiliejęs kraujas. Pabudęs iš kelias savaites trukusios komos jis kelerius metus gydėsi žaizdas, o nuo 2011-ųjų ėmė dalyvauti tarptautinėse neįgaliųjų lengvosios atletikos varžybose.
Į viršūnę tvirtai sudėtas Rimanto Plungės auklėtinis įkopė praėjusiais metais, kuomet Rio de Žaneire pelnė disko metimo rungties sidabrą ir tapo parolimpiniu čempionu rutulio stūmimo sektoriuje.
