I. Adomavičiūtė pasaulio rekordą pasiekė irklavimo treniruokliais „Concept 2“ varžybose 6 km distanciją įveikusi per 21 min. 0,1 sek.; ankstesnis šios netradicinės distancijos rekordas (21 min. 01,2 sek.), „Concept 2“ tinklalapio duomenimis, priklausė amerikietei Kelly Pierce.

– Ar šioms varžyboms specialiai ruošėtės?

– Tikrai nesiruošiau. Turėjome vieną treniruotę, skirtą pasirengti būtent šiam 6 km testui, bet visa kita nebuvo į jį orientuota, treniruočių intensyvumas nesumažėjo. Netgi tą patį rytą vyko įprasta rytinė treniruotė, o po pietų atlikome 6 km testą. Jo negalėčiau vadinti varžybomis. Amerikoje apskritai nesu dalyvavusi irklavimo treniruoklių varžybose. Mums trenerė tiesiog pasako, kad atliksime irklavimo treniruokliais testą, ir tai mums būna lyg varžybos. Paskutinį kartą tikrose treniruoklių „Concept 2“ varžybose dalyvavau 2015 m. gruodžio mėnesį Trakuose. Ten pasiekiau Lietuvos rekordą 2 km distancijoje.

– Kaip skiriasi irklavimas treniruokliais ir ant vandens?

– Tai du skirtingi dalykai. Ant vandens didelę įtaką daro orai, ypač bangos, jei stiprus vėjas.

– Ar pasaulio rekordininkės titulas irkluojant treniruokliais yra svarbus jūsų sporte?

– Man tai nėra labai svarbu. Džiaugiuosi, kad pagerinau rekordą, bet to nesureikšminu. Žinau, tikrai dar nesu geros formos ir turiu tobulėti. Mano tikslas – būti greitai ant vandens.
Irklavimo treniruokliai padeda patikrinti irkluotojų fizinį pasirengimą. Testų rodikliai atskleidžia, ar dirbama teisinga linkme, ar tinkamas treniruočių planas.

– Prieš 4 metus išvykote į JAV. Kas paskatino taip pasielgti? Juk Lietuvoje buvote pasiekusi puikių rezultatų kartu su Milda Valčiukaite.

– Sulaukiau gal šešių skirtingų pasiūlymų iš įvairių universitetų Amerikoje. Pamaniau: kodėl gi nepabandžius, galbūt tokia galimybė nuvykti į Ameriką pasitaikys tik kartą gyvenime! Taip išėjo, kad pradėjome daug bendrauti su trenere iš Vašingtono valstijos universiteto. Ji man dažnai rašydavo, skambindavo, labai norėjo, kad atvykčiau studijuoti į JAV. Viskas, ką ji man pasakojo apie universitetą ir irklavimą, be galo patiko, todėl nusprendžiau išvykti ir pabandyti. Man patinka keliauti ir pažinti nematytas šalis, todėl džiaugiausi galimybe.

Šiuo metu turiu pasiūlymą iš Kembridžo universiteto Anglijoje. Siūlo ten vykti irkluoti ir tęsti magistro studijas, bet kol kas apie tai rimtai negalvoju.

– Lietuvoje irklavote dvivietę ir vienvietę valtis. JAV teko persėsti į aštuonvietę. Kodėl?

– Amerikos universitetuose niekas neirkluoja dviviečių. Čia yra tik dvi valčių klasės, kuriose galima atstovauti universitetui varžybose. Tai – aštuonvietė ir pavienė keturvietė su vairininku.

– Esate aukšta, jūsų ūgis – 194 cm., ar tarp Lietuvos irkluotojų yra aukštesnių sportininkių?

– Nėra. Lietuvoje apskritai šiuo metu nėra labai aukštų irkluotojų. Amerikos universitetuose jų gana daug.
Ieva Adomavičiūtė (viduryje, Vašingtono valstijos universiteto nuotr.)

– Ūgis turbūt praverčia irkluojant. Ar universiteto aštuonvietėje visos yra tokios aukštos merginos? Gal ūgis – vienas pagrindinių veiksnių, kad patektumėte į aštuonvietę?

– Ūgis yra didelis pranašumas, jei sugebi tinkamai jį išnaudoti. Tačiau didžiausias pranašumas – nuoseklus ir sunkus darbas treniruotėse. Mano komandos draugė Nicole Hare yra 177 cm ūgio, bet tapo pasaulio jaunimo pavienių dviviečių valčių klasės čempione ir dalyvavo Rio olimpinėse žaidynėse. Komandoje yra nemažai aukštų merginų, bet nė vienos aukštesnės nei 190 centimetrų. Kai nuvažiuojame į varžybas JAV, sutinku labai daug aukštų irkluotojų. Man smagu irkluotojų komandoje. Viena kitą vadiname šeimos narėmis, stengiamės sukurti draugišką atmosferą, lyg būtume viena didelė šeima.

– Sakote, kad jūsų dienotvarkė – labai užimta. Papasakokite plačiau.

– Keliuosi 4.40 arba 4.50 val., priklausomai nuo to, ar išvakarėse buvau pavargusi po treniruočių. Kartais leidžiu sau pamiegoti 10 min. ilgiau, o kartais nueinu 10 min. anksčiau į treniruotę ir padarau ilgesnę pramankštą, kad prasibudinčiau ir treniruotėje būčiau energingesnė.
Komandinė treniruotė prasideda 5.55 val. Negalima nė minutės vėluoti, už vėlavimą yra taikomos nuobaudos, tarkime, reikia visą savaitę valyti salę. Mes su komandos draugėmis esame susitarusios ateiti į treniruotę ir pradėti mankštintis anksčiau, todėl visos pradedame rinktis apie pusę šešių ryto.

Rytinę treniruotę su komanda baigiame apie 8 val., nes dauguma merginų tuo metu jau turi būti paskaitose. Mano paskaitos prasideda 9 val., todėl po komandinės treniruotės papildomai treniruojuosi dar pusvalandį: minu dviratį, bėgu ar atlieku tam tikrus pratimus.

Antroji treniruotė prasideda 15 valandą. Kai važiuojame irkluoti, vien nuvykti iki upės užtrunka apie pusvalandį. Po antros treniruotės namo grįžtu apie 18.30 val., likusį laiką mokausi arba šiaip ką nors veikiu. Stengiuosi nueiti miegoti ne vėliau nei 22 val., tai padeda lengviau atsikelti rytais.
Tai yra mano paskutinis semestras. Ji man pats geriausias iš visų buvusių. Pirmą kartą turiu tiek mažai paskaitų ir galiu pamiegoti po pietų.

Anksčiau tvarkaraštis buvo kur kas intensyvesnis. Kol silpniau supratau angliškai, lankydavau papildomas anglų kalbos pamokas. Tuomet išeidavau iš namų 5.10 val., o grįždavau jau devintą vakaro ar net vėliau. Tuomet buvo tikrai labai sunku. Pirmieji metai apskritai buvo nelengvi, ilgėjausi namų. Praleidusi JAV dvejus metus apsipratau, pati pasikeičiau. Suvokiau, kad žmogui, norinčiam ko nors pasiekti gyvenime ir būti laimingam, reikia tobulinti save. Studijas JAV baigsiu gegužės mėnesį, įgysiu verslo vadybos specialybę.
Ieva Adomavičiūtė

– Ar po mokslų norėtumėte likti JAV?

– Noriu irkluoti, todėl grįšiu į Lietuvą. Jei ateities nesiečiau su irklavimu, greičiausiai likčiau Amerikoje ir ieškočiau darbo, nes daug geresnės perspektyvos. Noriu toliau irkluoti, patekti į olimpiadą, nors iki to dar toli. (Prieš Rio de Žaneiro olimpiadą Lietuvos irklavimo federacija nesudarė Ievai sąlygų įrodyti, kad yra pajėgesnė už Liną Šaltytę ir kad būtent ji turėtų vykti į olimpines žaidynes. Ievos nuomone, taip atsitiko dėl to, kad L.Šaltytė buvo rinktinės vyriausiojo trenerio Mykolo Masilionio sužadėtinė. Taip pat todėl, kad Ievos esą nemėgo rinktinės konsultantas italas Giovanni Postiglione, kuris neigiamai vertina į JAV išvykstančius mokytis irkluotojus – aut. pastaba.)

– Kaip jaučiatės Amerikoje?

– Viskas priklauso nuo to, kokioje valstijoje esi. Vašingtono valstijoje gan saugu. Man čia patinka draugiški ir tolerantiški žmonės. Tačiau nuvykus į tokias valstijas kaip Florida ar Kalifornija atrodo, kad patekai į visai kitą šalį. Ten labai daug emigrantų, žmonės – ne itin malonūs, net keliantys pavojų, ypač jei netyčia užsuksi į juodaodžių kvartalą.

Studijuoju Vašingtono valstijoje, Pullmano miestelyje. Tai mažas studentų miestelis ir čia nėra daug veiklos. Bet esu užsiėmusi studijomis bei sportu, man net nelieka laiko ar noro kažkam daugiau. Kartais nueinu pasilinksminti su draugėmis, bet ne kiekvieną savaitgalį. Pavasarį dažnai vykstame į varžybas, tad JAV esu daug kur buvusi. Per žiemos atostogas dukart lankiausi Kanadoje, viešėjau Floridoje, Arizonoje.