Nenuostabu, kad šiam judriam žaidimui itin svarbu ne tik apšvietimas ar tinkama įranga, bet ir aikštelės danga, kuri saugotų žaidėjų, kurie per mačą neretai nubėga net penkis kilometrus, sąnarius. Visas šio žaidimo subtilybes turėjo apgalvoti pirmąsias profesionalias badmintono aikšteles Lietuvoje įrenginėję profesionalai. Jas išbandyti bus galima jau gruodžio mėnesį, kai duris atvers Ozo gatvėje pastatytas moderniausias regione badmintono, tinklinio ir teniso DELFI sporto centras.

Aikštelių poreikį padiktavo augantis badmintono mėgėjų ratas

Nors Vilniuje profesionalus badmintono žaidimas išpopuliarėjo neseniai, Žemaitijoje šis žaidimas turi gilias tradicijas. Iš dalies badmintonui sostinėje užkirtęs kelią buvo krepšinio populiarumas, kadangi abiejų sporto šakų entuziastams tekdavo dalintis tomis pačiomis aikštėmis, teigia „Capital Badminton Club“ vadovė Aurelija Pakšytė.

„Vienas iš pradinių kriterijų badmintono aikštelei yra aukštis, todėl mums tinka tik krepšinio aikštės. Žinoma, jos visiškai neprilygsta profesionalioms badmintono aikštelėms. Visų pirma, mokyklų sporto salės yra apšviestos dienos šviesa, kas tinka krepšiniui, tačiau akina badmintono žaidėjus, kurie turi iš akių nepaleisti greito ir smulkaus badmintono plunksninuko.

Antra, tenka žaisti ant nepritaikytos dangos, kas kenkia net jaunų žmonių sąnariams. Jau nekalbu apie tai, kad neturint nuolatinės aikštelės tenka kas kartą išsitempti tinklą, kad krepšininkai dažnai žaidžia su ta pačia avalyne lauke, todėl prineša purvo į aikštelę“, – teigia A. Pakštytė.

Žaidimui trukdyti gali ir netinkama ventiliacija

Pasak pašnekovės, visus šiuos niuansus jaučia ne tik profesionaliai badmintoną žaidžiantys žaidėjai, bet ir ką tik pradėję mėgautis šiuo sportu.

„Įrengdami aikšteles konsultavomės su badmintono profesionalais ir mėgėjais. Pavyzdžiui, net įrengus specialų apšvietimą – tam tikrame aukštyje ir tam tikru kampu sukabinus pritaikytas lempas –aikšteles išbandantys žaidėjai skundėsi, jog pamatyti plunksninuką vis tiek yra sudėtinga. Po kurio laiko vienas badmintoną žaidžiantis architektas pastebėjo, jog apšvietimui trukdo šviesios sienos, todėl viską perdažėme ir pagaliau pasiekėme, kad apšvietimas būtų tobulas“, – teigia I. Šemberienė.

Sporto centro vadovė pasakoja, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas aikštelių dangai, ventiliacijai. Ne tik dėl žaidėjų sveikatos, bet ir žaidimo kokybės.

„Mūsų įrengtų aikštelių danga gali būti keičiama priklausomai nuo žaidėjų pageidavimų ar turnyro pobūdžio. Taip pat galima keisti tinklo padėtį, aikštelių konfigūraciją. Po parketu, kuris naudojamas kaip viena iš dangų, buvo klojamas specialus pagrindas, amortizuojantis žaidimą: smūgius ir žaidėjų sąnarius. Ypatingą dėmesį skyrėme ventiliacijai, nes profesionaliam badmintonui trukdo net mažiausias vėjas“, – badmintono subtilybes atskleidžia I. Šemberienė.

Galima tikėtis laimėjimų ne tik tenise, bet ir badmintone

Šiandien nieko nebestebina ilgos eilės arenose norint išsinuomoti teniso aikštelę. Prie to iš dalies prisidėjo ir Lietuvos teniso žvaigždės Ričardas Berankis, Laurynas Grigelis bei kiti. Lietuvoje organizuojami sportininkų vardo turnyrai, vyksta profesionalūs mačai, į kuriuos susirenka ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių teniso gerbėjai.

„Capital Badminton Club“ vadovė pabrėžia, kad naujos aikštelės suteiks visai kitokias galimybes ir profesionaliam Lietuvos badmintonui. Turint aukščiausio lygio aikšteles į Lietuvą bus galima pasikviesti ir aukšto lygio trenerių bei organizuoti profesionalius turnyrus.

„Šiandien jau turime didžiulį badmintono gerbėjų ratą ir perspektyvaus jaunimo, kurie pradėjo treniruotis būdami vaikai. Manau, badmintonas Lietuvoje pajus didelį postūmį – padaugės organizuojamų turnyrų, kils jų kokybė, galėsime prisikviesti į Vilnių šio sporto žvaigždes. Net neturėdami specialių salių organizuodavome badmintono stovyklas, turnyrus, tačiau aštuonios profesionalams pritaikytos aikštės yra visai kitas lygis nei mokyklos salėje organizuojamas turnyras“, – badmintono perspektyvomis Lietuvoje džiaugiasi A. Pakštytė.