Profesionalai prieš sveikuolius
2017 metų valstybės biudžetas turėtų būti patvirtintas per dvi artimiausias savaites, ir nepanašu, kad jame numatyti beveik 34 mln. eurų dydžio asignavimai kūno kultūrai ir sportui sulauks esmingų pokyčių.
Tai reikštų, kad kitais metais šalies sporto sąnariai bus tepami tuo pačiu finansiniu tepalu, kurį naudojo socialdemokratų kontroliuota Vyriausybė bei jai pavaldus Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) su generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi priešakyje.
Bet lapkričio viduryje priesaiką davę naujieji Seimo (o kartu – ir Vyriausybės) rūmų šeimininkai „valstiečiai“ turės pakankamai laiko suformuluoti savo idėjas rengiant 2018-ųjų biudžeto projektą. Jei tik tokių idėjų per metus gims jų galvose.
Antradienį patvirtintoje Vyriausybės programoje „sportui ir fiziniui aktyvumui“ dedikuotas atskiras skirsnis. Bet iš dešimties jame išvardintų punktų vos vienas turi bent kiek konkretesnį turinį, pranašaujantį tam tikras permainas.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšomis ateityje numatoma finansuoti tik sportinio inventoriaus įsigijimo ir gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus.
Tai – ne naujiena, kadangi KKSD ne vienerius metus bandė įtikinti Vyriausybę, jog profesionalusis sportas turėtų būti „maitinamas“ iš vienos – paties KKSD – rankos.
Dabar nacionalinės sporto federacijos kasmet apie 3,5 mln. eurų pasidalina iš fondo, tad norint perkelti jų finansavimą, atitinkamai reikėtų išauginti KKSD asignavimų eilutę valstybės biudžete.
Ir šioje vietoje „valstiečių“ nuomonės išsiskiria.
Nori „demedalizuoti“ sportą
D. Kepenis įsitikinęs, kad KKSRF milijonai turėtų atitekti tik masinio sporto ir sveikatinimo projektams.
Kalbėdamas su DELFI, kūno kultūrą 64-erių Seimo naujokas vadino dar neegzistuojančios, bet jo vaizduotėje jau sudėliotos sveikatos sistemos grandimi.
„Be kovos su alkoholiu, kūno kultūra ir sportas yra vienas efektyviausių būdų atitraukti jaunimą nuo blogų įpročių. Jeigu žmonės turės užsiėmimą, mažiau gers“, – neabejoja D. Kepenis.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas šią kadenciją darbuosis tiek Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijoje, tiek Sveikatos reikalų komitete.
Jo žodžiais, Lietuvoje per nepriklausomybės dešimtmečius buvo sukurta ligų gydymo, o ne sveikatos sistema.
„Keista, kad iki šiol čia nematome skirtumo. Pagal mane, sveikatos sistema prasideda visuomenės sveikatos biuruose, už ją šiek tiek atsakingas šeimos gydytojas, o toliau eina švietimo sistema, turinti sveikai auklėti mūsų vaikus, aplinkosauga – švarus vanduo, oras, maistas, ir dvasininkams šie dalykai turi rūpėti. Sportas taip pat yra siauras šios sveikatos sistemos fragmentas. Dabar jie išskaidyti, mažai dera tarpusavyje, užtat Lietuvoje neturime sveiko žmogaus.
Kai kalbame apie sveikatą, reikia ne klausti, kodėl vaistai brangūs ar pas gydytoją eilės, bet kodėl trūksta baseinų, bėgimo ir dviračių takų. Tačiau biudžete vos randame kelis milijonus eurų tikrajai sveikatos sistemai, o visa kita – ligų ieškojimui ir jų gydymui“, – dėstė D. Kepenis.
Nemato prasmės jis ir didinti išlaidas profesionaliam sportui.
„Jei sveikatos sistema buvo „medikamentizuota“, tai kūno kultūros – „medalizuota“. Visi galvoja, kad sportas gerai tuomet, kai yra medalių. Bet kad mūsų vaikai auga kreivi, šleivi, sugadintomis akimis, apie tai niekas nekalba“, – svėrė parlamentaras.
D. Kepenio nuomone, į sporto rėmimo fondą reikėtų nukreipti dvigubai daugiau valstybės pajamų iš alkoholinių gėrimų ir tabako akcizo – ne vieną procentą, o du. Visas šias lėšas „valstietis“ norėtų skirti tik masiniam sportui, be to, nemato reikalo kompensuoti nuo sporto federacijų nurėžtą finansavimą iš kito šaltinio.
„Federacijos dabar turėtų pačios susiorientuoti. Reikia sumažinti išlaidas tų aparatų išlaikymui, ir sutaupytus pinigus atiduoti sportininkams. Per daug esame įdarbinę funkcionierių, galėtų jie dalintis su sporto žmonėmis dosniau. Šiaip ar taip, sveikatos srityje turime žymiai didesnes problemas. Jeigu taip ir toliau, nebeužaugs ir tų medalininkų – jie visi pusiaukelėje sugrius ir susirgs“, – teigė D. Kepenis.
Kolegai nepritaria
Tuo metu naujasis Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas K. Smirnovas tokius samprotavimus vadina tik asmenine frakcijos bičiulio nuomone.
„Čia – kolegos Dainiaus nuomonė. Ji bus svarstoma ir priimamas kolegialus sprendimas. Jei dauguma pritars, kad tokia yra mūsų kryptis ir tikslas, tuomet taip ir bus“, – DELFI sakė 40-metis politikas, rudenį taip pat pirmą kartą pravėręs Seimo duris.
Pats buvęs dziudo imtynininkas ir mišrių kovos menų propaguotojas neslėpė manantis, kad sporto profesionalų sąskaita spręsti sveikatingumo problemų negalima.
„Tai – Sveikatos apsaugos ministerijos, visuomenės sveikatos biurų sritis ir atsakomybė. O KKSD – visai kitas dalykas. Sportininkai iš mėnulio nenukrenta, juos reikia ugdyti nuo mažens. Tai – nuosekli programa, kurią reikia tęsti.
Viskas gali būti taisoma ir tobulinama, bet iš principo formatas turi išlikti. Man tikrai neatrodo, kad didelio meistriškumo sportui dabar skiriama per daug pinigų. Arba bent jau per daug jo nepasiekia. Reikia dar žiūrėti, ar tie pinigai nenutrupa keliaudami per visokias tarpines organizacijas, sąjungas, centrus“, – kalbėjo K. Smirnovas.
Geriausią pavyzdį mato veidrodyje
D. Kepenis taip pat siūlo plėsti neformaliojo ugdymo krepšelių sistemą, į ją įtraukiant visų amžiaus grupių gyventojus.
Per finansinius mechanizmus „skatinti nevyriausybines organizacijas vykdyti kultūrinę, socialinę ir sportinę veiklą“ numatyta ir naujosios Vyriausybės programoje.
D. Kepenio teigimu, valstybė galėtų skirti lėšų fiziniam aktyvumui, kurias kiekvienas gyventojas su savimi „atsineštų“ į patinkančią organizaciją.
Įgyvendinus šį sumanymą, finansinę naudą turėtų pajusti ir Lietuvos sveikuolių sąjunga ar Palangos sveikatos mokykla, kurioms iki sėkmingų Seimo rinkimų vadovavo pats D. Kepenis.
Tiesa, parlamentaras DELFI tvirtino sustabdęs veiklą tiek vienoje, tiek kitoje įstaigoje, kaip to reikalauja Konstitucija ir Seimo statutas.
„Nebedirbu sveikatos mokytoju, sveikuolių sąjungos prezidento pareigų taip pat nebeeinu. Dabar mane pavaduoja viceprezidentai, kovą bus renkamas naujas vadovas“, – teigė „valstietis“.
Bet savo įkurtą sveikuolių sąjungą jis vadina pavyzdžiu visai valstybei.
„Be jokių valstybinių investicijų sąjunga per savo gyvavimo metus padovanojo ligonių kasoms apie 100 mln. eurų. Vykdėme sveikatos mokymus, juos baigę žmonės ėmė sirgti perpus mažiau, todėl tokią sumą sutaupėme“, – nuveiktais darbais gyrėsi D. Kepenis.
