Rugsėjo 17 dieną pasaulį išvydo galbūt būsimas olimpietis: D. Dzindzaletaitė savo naujagimį sūnų pavadino Richardu Hugo Kilty Jaunesniuoju – sužadėtinio, taip pat pat lengvaatlečio, Richardo Kilty garbei.
„Tai naujas jausmas, kurį labai sunku nupasakoti. Meilė, kuri vaikui niekada nesibaigs, bet tuo pačiu didelė atsakomybė“, – įspūdžiais dalijosi jaunoji mamytė.
Su 27-erių sprinteriu iš Didžiosios Britanijos lietuvė aukso žiedus sumainyti žada kovo pabaigoje – pasibaigus žiemos sezonui. O dabar D. Dzindzaletaitės mintyse – ir vėl sportas.
„Sportuoti pradėjau praėjus trims savaitėms po gimdymo. Man atliko cezario pjūvį, todėl pirmas dvi savaites mankštinausi atlikdama tam tikrus pratimus, o bėgioti pradėjau penktą savaitę. Dabar 5-6 kartus per savaitę treniruojuosi kartu su Richardu ir jo komanda“, – pasakojo mergina.
Į trišuolio sektorių sugrįžti ji žada vasarą, o žiemą planuoja sudalyvauti 60 metrų bėgimo ir šuolių į tolį rungtyse. Ji tikisi, kad šios „treniruotės“ padės susigrąžinti ankstesnę sportinę formą – toks dabar pagrindinis Dovilės tikslas.
O forma buvo išties įspūdinga – 2015-ųjų vasarą trišuolininkė tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempione, nušokusi net 14,23 m ir ne tik pagerinusi Lietuvos rekordą, bet ir į kišenę įsidėjusi bilietą į olimpines žaidynes. Visgi svajonę teko atidėti.
„Taip, praleidau treniruotes ir varžybas, bet mintimis su sportu buvau dažniau nei iki tol, – pasakojo šiaulietė. – Kartu su sužadėtiniu važiuodavau į treniruotes ir stebėdavau varžybas. Manau, supratau, kiek daug man reiškia lengvoji atletika.“
„Šis poilsis man buvo reikalingas. Praėjusiais metais mano motyvacija buvo šiek tiek nuslūgusi, o dabar esu daug labiau motyvuota. Turiu naujų tikslų – noriu, kad mano mažylis, šeima ir draugai manimi didžiuotųsi“, – ambicingai į ateitį žvelgė D. Dzindzaletaitė.
Visgi pastarasis laikotarpis jai įsimins ne tik dėl gražių akimirkų, bet ir dėl nemalonios situacijos, kurioje ji atsidūrė apie savo nėštumą pirmiau paskelbusi feisbuke, o ne Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vadovams. Tuomet abi pusės savo nuoskaudas ėmė reikšti viešai: federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis netgi nusprendė paviešinti savo laiškus sportininkei, nes iš jos niekaip nesulaukė žinių.
Vėliau mergina apskritai ištrynė savo feisbuko anketą, o žiniasklaidoje nuaidėjęs „santykių aiškinimasis“ pasislinko užmarštin. Tai kokie dabar D. Dzindzaletaitės ir LLAF vadovų santykiai?
„Jie niekada nebuvo blogi – viskas tiesiog buvo išpūsta ir iškelta į viešumą. Dabar toliau gražiai bendraujame. Kitą savaitę grįšiu į Lietuvą aplankyti šeimos ir draugų, tai užsuksiu aplankyti ir federacijos narių – jiems tikrai įdomu, kaip man sekasi.
Aišku, tas laikotarpis nebuvo pats lengviausias – juk olimpiniai metai. Reikėjo pasakyti treneriui ir federacijai, kad aš nebegaliu toliau treniruotis: tuo metu buvau labai laiminga, bet tuo pačiu bijojau nuvilti žmones...
Bet dabar suprantu, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Man dar tik 23-eji – prieš akis dar kelios olimpiados. Bet svarbiausia, kad dabar turiu savo mažylį ir naują šeimą“, – visas negandas pamiršti norėjo lengvaatletė.
Nors į Rio de Žaneirą mergina nevyko, ji vis tiek gyveno olimpiniu ritmu – palaikė ne tik tautiečius, bet ir savo mylimąjį R. Kilty, kuris su Didžiosios Britanijos vyrų sprinto komanda 4x100 m rungtyje užėmė penktą vietą.
„Labiau palaikiau sužadėtinį, – šyptelėjo Dovilė, prisipažinusi, kad jai buvo kiek keistoka varžybas stebėti per televizorių. – Mačiau, kaip jis treniravosi: visada buvau šalia, todėl jaučiausi jo darbo dalimi. O lietuvių pasirodymus vertinčiau vidutiniškai – gaila, kad niekas nepateko į aštuntuką.“
Tačiau savo favoritus geriausių metų Lietuvos lengvaatlečių rinkimuose D. Dzindzaletaitė įvardijo nė nemirktelėdama: „Andrius Gudžius ir Airinė Palšytė – ji vienareikšmiškai geriausia mūsų šalies lengvaatletė“.
Lietuvoje virš lengvosios atletikos pastaraisiais metais užplaukė juodas debesis: be šuolininkės į aukštį A. Palšytės iš tarptautinių varžybų medalių daugiau neparveža niekas. Bet trišuolininkė talentingų ir perspektyvių šalies sportininkų dar nenurašo ir neabejoja: netrukus pasipils medaliai.
Į pasaulio elitą įsiveržti ketina ir pati D. Dzindzaletaitė.
„Trišuolio sektoriuje konkurencija didelė kaip ir visose rungtyse, bet džiugina tai, kad geriausioms sportininkėms jau po 30 ir daugiau mėtų. Greitai naujoji karta jas pakeis – tarp jų esu ir aš“, – neabejojo mergina.
