Praeityje K. Smirnovui pozuoti nuotraukoms dažniausiai tekdavo atkišus kumščius grėsmingai atrodančių žaliūkų apsuptyje.

Tačiau per dvejus metus vienas garsiausių praėjusio dešimtmečio šalies mišrių kovos menų atstovų ringą išmainė į nacionalinę politikos areną.

2014-aisiais tradiciniame „Hero's“ turnyre sostinės „Siemens“ arenoje K. Smirnovas paskutinį kartą demonstravo savo įgūdžius kaukiančiai publikai. Tuomet paskutinį sykį žiūrovai išvydo ir skandalingąjį Remigijų Morkevičių.

Tik jei pastarasis nuo to laiko nepakeitė įpročio trankyti atsitiktinius praeivius Kauno gatvėse, K. Smirnovas susirado naują veiklą.

Vilkaviškio apygardoje 20 metų šeimininkavęs socialdemokratas A. Butkevičius sekmadienį antrame rinkimų ture 2 proc. balsų skirtumu nusileido būsimam Seimo naujokui.

Rinkėjai balsavo už pastarąjį net nepaisant to, jog 40-metis buvęs sportininkas gyvena ir visuomenine veikla užsiima už 50 km esančiuose gimtuosiuose Šakiuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, prieš tai priklausęs Artūro Zuoko vadovautai Liberalų ir centro sąjungai, trečią kadenciją eina Šakių rajono tarybos nario pareigas. Pagrindinė jo darbovietė – Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centras, kuriame edukologo išsilavinimą turintis K. Smirnovas dirba dziudo treneriu. Jis taip pat yra savo paties įkurtos Lietuvos graplingo (mišrių imtynių) federacijos prezidentas.

Politologo L. Gudžinsko manymu, nei tokiu dosjė, nei asmeninėmis savybėmis ar ryšiais su bendruomene paaiškinti K. Smirnovo akibrokšto rinkimuose neįmanoma. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo nuomone, rinkėjai Vilkaviškyje balsavo ne „už“, o „prieš“.

„Tikriausiai bendras šio kandidato įvaizdis nebuvo stulbinančiai geras. Manyčiau, rezultatai labiau susiję su rinkėjų noru galų gale nuversti A. Butkevičių. Kai jis neužsitikrino pergalės pirmame ture, atsirado proga jam įkąsti. Veikiausiai dėl to rinkėjai balsavo už kandidatą, kuris, jei neklystu, tik prieš keletą mėnesių toje vietovėje pradėjo agituoti už save. Vargu, ar gyventojai jį pažįsta, gerbia. Daugiau suveikė noras atsikratyti kito įgrisusio politiko“, – DELFI komentavo L. Gudžinskas.

Bet ar „keršydami“ ministrui pirmininkui rinkėjai tinkamai pasvėrė alternatyvą?

„Nesinori žmogaus iš karto nuvertinti. Bet kokiu atveju, jis bus nelabai tradicinis politikas, labiau įprastas pokomunistinei aplinkai. Vakaruose tokių pavyzdžių, kai sportininkai tampa politikais ir atstovauja visai tautai, būna mažiau. Kita vertus, valstiečiai ir žalieji toli gražu nėra vieninteliai Lietuvoje, pasikvietę sportininkų. Galbūt rinkėjai mažai ką žino apie kitus kandidatus, nepasitiki ir balsuoja už sportininkus kaip valios, ryžto, jėgos simbolius“, – paklaustas, ar tikisi solidaus buvusio kovotojo darbo parlamente, svarstė politologas.

K. Smirnovas turbūt rastų daug temų pokalbiams, jei per ateinančią kadenciją Seime jam tektų keliauti į komandiruotę Kijeve – Ukrainos sostinės mero pareigas eina Vitalijus Kličko. Prieš tai gyva bokso legenda sukosi Radoje ir vadovavo savo partijai, iškalbingai pasivadinusiai UDAR (išvertus iš ukrainiečių kalbos – smūgis).

Po Maidano revoliucijos V. Kličko netgi ketino kelti savo kandidatūrą į šalies prezidentus, bet vėliau persigalvojo ir nacionalinę politiką išmainė į savivaldos, parėmęs būsimą prezidentą Petro Porošenką.

„V. Kličko atliko rimtą vaidmenį per revoliucinius įvykius, buvo viena pagrindinių figūrų, telkiančių kovai prieš Viktoro Janukovyčiaus (2014 metais nuversto Ukrainos prezidento – DELFI) režimą. Gatvėse jis pasirodė gana stipriai, bet vėliau, atėjus derybų laikui, labiau tradicinio sukirpimo veikėjai jį užgožė – galbūt ir dėl tam tikrų intelektinių savybių“, – sporto garsenybės vaidmenį Ukrainos politikos scenoje vertino L. Gudžinskas, bet prognozuoti to paties K. Smirnovui nesiėmė.

Vitalijus Kličko
Foto: AFP/Scanpix

Valstiečių ir žaliųjų sėkmės rinkimuose banga be K. Smirnovo į Seimą atnešė dar vieną šalies sporto atstovą – tik ne profesionalaus, o mėgėjiško.

Parlamente dirbs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis. Nesidomintiems sporto užkulisiais ar sveika gyvensena, 64-erių palangiškis galėjo įsiminti pasisakymu apie skiepus, kurių sudėtyje neva esama „beždžionių ir abortų liekanų“.

Apie tai, kuo būsimoje valdančioje koalicijoje užsiims „sportininkai“, DELFI kalbėjosi su 54 mandatus pelniusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Rinkimus įtikinamai laimėjusios politinės jėgos lyderis pasidalino savo mintimis ir apie Nacionalinį stadioną bei rimčiausias šalies sporto sistemos bėdas.

– Jūsų rinkimų kampanijos leitmotyvas buvo profesionalų vadovavimas atitinkamoms sritims. Kokias funkcijas naujoje valdančioje koalicijoje pagal savo gebėjimus galėtų atlikti bušido kovotojas K. Smirnovas? – DELFI paklausė R. Karbauskio

– Jis labai daug dirba su vaikais, labai daug jų treniruoja – šimtus. Kalbant apie Lietuvos sporto politiką, pirmiausia turėtume nukreipti pastangas ta linkme, kad mūsų vaikai domėtųsi sportu. Labai dažnai akcentuojame profesionalų sportą, olimpinių žaidynių čempionus. O vaikams skiriame mažai dėmesio. Dėl to mažėja sporto pamokų arba jų, pavyzdžiui, technikumuose, visai nebeliko privalomų. Jaunimo fizinis aktyvumas labai sumenkęs, ir dėl to valstybė patiria visą aibę problemų.

– Sveikuolis D. Kepenis geriausiai žinomas dėl „ruonių“ maudynių organizavimo. Kokią dar atsakomybę Seime jis galėtų turėti?

– Tai kol kas dar nėra nutarta, nes rinkimai baigėsi tik vakar. Dainius labai daug nuveikęs propaguojant sveiką gyvenseną. Tai, be abejonių, yra kryptis, kuria turėtume eiti. Nereikia visko susiaurinti iki maudynių šaltame vandenyje. Yra nauja sveikatos apsaugos rūšis – gyvensenos medicina. Turime labai gražų pavyzdį – Suomijai priklausančią Kareliją. Įgyvendinus sveikos gyvensenos principus ten dešimčia metų pailgėjo gyvenimo trukmė. Mokslininkai atvažiuoja į Lietuvą, kalbasi, mūsų kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijus Veryga puikiai išmano šią sferą. Profesorius Algimantas Kirkutis, išrinktas į Seimą – taip pat. Manau, kad jų žinios labai gražiai integruosis į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, kuriai trūksta sveikos gyvensenos skatinimo.

Dainius Kepenis
Foto: LTOK nuotr.

– Kitas Lietuvos sporto pūlinys – Nacionalinis stadionas. Ketinate tęsti jo statybų projektą, o gal, atsilygindamas Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui už agitaciją laikinojoje sostinėje, nukreipsite valstybės finansavimą į S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją?

– Niekas už nieką neprivalo atsilyginti, nes niekas niekam neįsipareigojo. O kalbant apie stadionus, tai yra nacionalinis klausimas. Manau, griuvėsiai prie „Akropolio“ yra didelė gėda. Į šalį ateina eilė tarptautinių varžybų, o mes neturime tinkamos bazės. Galbūt dabar geriausias momentas į ją investuoti, nes palūkanos yra labai mažos. Bet kuris ūkininkas taip pasakytų.

– Investuoti reikėtų į projektą Vilniuje ar Kaune?

– Ir ten, ir ten. Tai yra du didžiuliai miestai, turintys savo sporto tradicijas. Ar viskam užteks pinigų? Tiesiog reikia sprendimo. Dabar negaliu atsakyti į tą klausimą, tiesiog nežinau, kas numatyta biudžete. Reikia nagrinėti. Būčiau šalininkas minties, kad reikia investuoti į tai, kas duoda grąžą. O tokie projektai jos tikrai duoda.

– Per pastarąsias savaites prižadėjote daug reformų. Ar matote, ką reikėtų reformuoti Lietuvos sporto sistemoje?

– Turime padaryti taip, kad visa visuomenė turėtų sąlygas sportuoti. Ypač – darželyje, mokykloje, kolegijoje, technikos mokykloje, universitete. Sportas ten turi būti privalomas. O dabar, pavyzdžiui, iš žemės ūkio mokyklų jis yra išimtas, ir tai nėra normalu. Dėl to sportuojančio jaunimo sumažėjo ne procentais, o kartais.

– Lietuvos žemės ūkio universitete bus auginami nauji saboniai?

– Tai buvo kiti laikai. Iš akademijos tada neėmė į kariuomenę, dėl to ten atsirasdavo krepšininkų. Rimtai kalbant, dabar daug kas laikosi ant entuziastų pečių. Greitai nieko čia nepadarysi, bet į tai reikia kreipti dėmesį. Tai yra žmonių sveikata, sportas pirmiausia turi tarnauti jai.