Buvusiam Europos jaunimo čempionui nepavyko pasekti penkių tautiečių pavyzdžiu ir prasibrauti į sekmadienį vyksiančius finalus, bet dėl to svorio kategorijos iki 75 kg atstovas graužėsi mažiausiai.
„Kad ir paskutinę kovą pralaimėjau, tikrai esu patenkintas. Gavau naujos patirties, kaip kovoti viena ranka“, – kalbėdamas su DELFI, šypsojosi D. Sutkus.
Lietuvis susižeidė pirmo etapo dvikovoje su armėnu Griša Torosianu. Iš pradžių jis nekreipė dėmesio į tinstančią ir skaudančią plaštaką, kurią gydytojai tik subintavo.
Įveikus pirmą oponentą, ketvirtfinalyje D. Sutkaus laukė graikas Grigoris Vaxevanas. Kovai įsibėgėjus sportininkas pajuto, kad smūgiuoti dešine nebegali.
„Tik laikiau ją prie savęs ir saugojau nuo smūgių. Pamatęs, kad ranka – sutvarstyta, priešininkas keletą kartų trenkė tiesiai į ją. Gerai, kad kairė liko sveika, ir kažkaip pavyko laimėti viena ranka“, – prisiminė dabartinis Lietuvos vicečempionas.
Laimėjo Ričardo Poškos auklėtinis įtikinamai: pergalę jam skyrė visi penki teisėjai. Bet tuo čempionatas dar nesibaigė – D. Sutkui teko spręsti, ar lipti ant tatamio ir grumtis su ukrainiečiu Jevgenijumi Kravčenka dėl vietos finale.
„Treneris sakė: jei matysi, kad neišeina, pasitrauk. Bet šioje situacijoje neturėjau ko prarasti. Suleido vaistų nuo skausmo, vėl sutvarstė ir dvi kovos minutes jaučiausi visai normaliai. Tik pabaigoje varžovas spustelėjo ir įvarė į kampą“, – pasakojo kovotojas.
Su skausmu šeštadienį kovoti teko ir Norai Vaznelytei. Į pusfinalį ji žengė vos užkėlusi koją ant tatamio: svorio kategorijoje iki 70 kg susirinko tik šešios konkurentės, o pirmoji varžovė, skyrusi lietuvę nuo medalio, nepasirodė.
Bet pusfinalyje rusė Anželika Sabajeva atliko draudžiamą smūgį į kaklą, po kurio Lietuvos atstovę keliolika minučių ant kojų kėlė medikų brigada. Grįžusi į kovą N. Vaznelytė apmaudžiai patyrė nokdauną („wazari“) ir tenkinosi bronza.
Kiti lietuviai sunkesnių traumų išvengė, nors rūpintis rinktinės gydytojas Tomas Vorobjovas turėjo visais.
Iš keturiolikos Lietuvos kovotojų (kiekvienoje svorio kategorijoje – po vieną) dešimt pelnė medalius, o penki dėl aukso Belgrado sporto halėje grumsis sekmadienį.
„Vieniems pasisekė labiau, kitiems – mažiau, bet liūdėti tikrai nėra ko – šitiek medalių laimėta. Šalių įskaitoje Lietuva turbūt bus pirma“, – komandos pasirodymą po pirmos varžybų dienos įvertino D. Sutkus.
Finaluose pasirodys Antanas Klibavičius, Eventas Gužauskas, Rita Pivoriūnaitė, Diana Balsytė ir Inga Mikštaitė. Pastaroji gali tapti Europos čempione antrą kartą per mėnesį: gegužę ji apgynė titulą Tbilisyje (Gruzija) vykusiose tradicinėse žemyno pirmenybėse, priklausančiose Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) sistemai.
Turnyrą Belgrade organizuoja kur kas jaunesnė, bet didelių ambicijų turinti Pasaulinė kiokušin karatė sąjunga (KWU).
Svorio kategorijų modelį rusų kontroliuojama sąjunga priartino prie olimpinių standartų ir bando plėsti sporto šakos geografiją patraukdama naujų šalių dėmesį ir suteikdama pastarosioms daugiau progų išlįsti iš pripažintų grandų šešėlio.
Vis dėlto Belgrado sporto salėje savaitgalį trūko tiek žiūrovų, tiek ryškiausių žemyno kovotojų – dauguma valstybių delegavo nestipriausios sudėties komandas.
„Lygis – šiek tiek žemesnis nei WKO turnyruose, konkurentų – mažiau. Bet pamatėme ir naujų tikrai gerų kovotojų – rusų, ukrainiečių“, – įspūdžiais dalinosi D. Sutkus.
Bronzos medalius šeštadienį be jo ir N. Vaznelytės dar pelnė Kęstutis Radvila, Jevgenijus Jurutas ir Romualdas Auga.
