Svorio kategorijos iki 64 kg pusfinalyje E. Petrauskas vienbalsiu teisėjų sprendimu 3:0 (30:27, 29:28, 29:28) nugalėjo armėną Havhannesą Bachkovą.
„Trūksta žodžių. Po kovos dešimt minučių verkiau iš laimės ir iki šiol sunku tramdyti džiaugsmo ašaras. Prieš olimpinį atrankos turnyrą pažadėjau dukrai, kad iškovosiu olimpinį kelialapį. Ji labai to prašė, nes olimpiadoje bokso kovas rodo televizija ir ji norėjo pamatyti mane kovojantį ringe. Pažadėjau dukrai ir pažadą turėjau įvykdyti. Kitas pažadas dukrai – olimpinis medalis, nors šį pažadą bus dar sunkiau išpildyti“, – emocingai pasakojo E. Petrauskas.
24-erių metų E. Petrauskui tai bus antroji olimpiada. Prieš ketverius metus Londone Evaldas iškovojo bronzos medalį. Tai pirmas Lietuvos boksininkų laimėtas olimpinis medalis po Nepriklausomybės atkūrimo!
„Su treneriu atidavėme daug jėgų. Džiaugiuosi, kad viskas – ne veltui. Nerealus jausmas, kai pildosi ne tik tavo, bet ir nuolat šalia esančio trenerio svajonės ir kartu įgyvendinami tikslai, kurių sieki net ketverius metus, – sako E. Petrauskas. – Pusfinalio kova buvo labai sunki. Varžovas buvo gerai fiziškai ir taktiškai pasirengęs. Po pirmo raundo treneris pasakė, kad aš jį pralaimėjau. Bet antrame raunde nepuoliau „aklai“ į puolimą, stengiausi išnaudoti varžovo silpnas vietas, daugiau ir tiksliau smūgiavau, gerai gyniausi ir perėmiau iniciatyvą, kurią išlaikiau iki finalinio gongo. Visa tai pasiteisino“.
Džiaugsmo ašarų neslėpė ir E. Petrausko treneris V. Bajevas:
„Po pirmo raundo Evaldui pasakiau, kad jis raundą pralaimėjo ir tik po kovos sužinojau, kad klydau. Man taip atsitiko pirmą kartą trenerio karjeroje. Bet pasirodo, ne veltui. Išgirdęs, kad pralaimi, Evaldas tapo agresyvesnis, visiškai perėmė iniciatyvą ir kontroliavo kovos eigą. Jis parodė charakterį, kokio reikia ringe, klausė trenerių nurodymų ir pelnytai laimėjo. Toks „užsivedimas“ tikrai padėjo, nes kova buvo labai sunki“.
Olimpinio atrankos turnyro finale antras pagal skirstymą E. Petrauskas šeštadienį kovos su turnyro favoritu – Azerbaidžanui atstovaujančiu kubiečiu Lorenzo Sotomayru.
Džiūgavo ir kitas lietuvis – Eimantas Stanionis. Olimpinio atrankos turnyro pusfinalyje jis vieningu teisėjų sprendimu 3:0 (30:27, 29:28, 30:27) nugalėjo moldavą Vasilijų Belousą.
„Neįtikėtina! Šiuo vienu žodžiu galima apibūdinti tuos jausmus, kurie užplūdo iškovojus olimpinį kelialapį. Išsipildė mano ir trenerio svajonė. Kol kas džiaugiuosi ją įgyvendinęs, bet suprantu, kad greitai reiks pradėti svajoti iš naujo. Į olimpiadą visi vyksta su svajone laimėti medalį, ne išimtis ir aš“, – teigė praėjusių metų Europos čempionas.
„Mes visi svajojame, bet svajonės retai ir sunkiai pildosi. Kai teisėjas iškėlė į viršų Eimanto ranką, užplūdo tokie jausmai, kurių žodžiais neįmanoma apsakyti. Tai jau išsipildė, reiškia, reikia svajoti toliau, – šypsojosi treneris Vidas Bružas. – Tikėjau Eimantu, nes jis buvo seniai vertas olimpinio kelialapio ir olimpiniame atrankos turnyre jo nereikėjo raginti. Kiekvieną kartą jis į ringą lipo nusiteikęs taip, kad arba dabar, arba niekada. Europos čempionas įrodė, kad yra vertas kovoti olimpinėse žaidynėse ir manau, kad olimpiadoje bus subrendęs kovoti dėl aukščiausių vietų“.
21-erių metų E. Stanioniui tai bus debiutas olimpinėse žaidynėse.
„Atsipirko visas vargas per treniruotes, išlietas prakaitas ir nuoskaudos po pralaimėjimų, kartais tikrai neteisingų. Pusfinalio kova buvo labai sunki, nes jos kaina – olimpinis kelialapis ir tai slėgė psichologiškai. Kova klostėsi tikrai gerai, iniciatyva priklausė man, pataikiau daugiau tikslių ir stiprių smūgių ir stengiausi įgyti tokią persvarą, kuri nekeltų jokių abejonių teisėjams. Nemoku pralaimėti, reikia nugalėti ir finale“, – rėžė olimpinio atrankos turnyro svorio kategorijos iki 69 kg favoritas E. Stanionis, kuris finale šeštadienį susikaus su antruoju skirstytu italu Vincenzo Mangiacapre.
