Atrankoje į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes prasideda du patys karščiausi mėnesiai.

Badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, buriavimo, dviračių sporto, dziudo, fechtavimo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, sunkiosios atletikos ar stalo teniso meistrai per balandį ir gegužę sudėlios paskutinius taškus olimpiados starto protokoluose.

Birželį kulminaciją pasieks bokso, šiuolaikinės penkiakovės, teniso, paplūdimio tinklinio olimpinė atranka, liepą bus išdalinti paskutiniai kelialapiai krepšininkams, lengvaatlečiams, plaukikams.

Visose šiose ir kai kuriose kitose sporto šakose kovas tęsia ir lietuviai. Iš 28-ių olimpinėje programoje esančių sporto šakų dvidešimt yra židiniai, kuriuose kūrenasi didesnės ar mažesnės Lietuvos atstovų viltys.

Jeigu žaidynių atidarymo ceremonija įvyktų šį savaitgalį, sportininkų parade „Maracana“ stadione galėtų žygiuoti 55 lietuviai.

Antra tiek stovi eilėje prie Rio de Žaneiro vartų, be to, konkurencinė kova dėl vietos Lietuvos olimpinėje delegacijoje tarp dalies sporto šakų atstovų tebeverda namų teritorijoje.

Triatlonas, žirgų sportas, tekvondo, golfas ir keturios žaidimų sporto šakos – futbolas, rankinis, žolės riedulys ir regbis – olimpiadoje tikrai neturės lietuviškų atspalvių.

Tarp likusių kelialapių derliumi Lietuvoje tradiciškai pirmauja lengvoji atletika, gausios ir irkluotojų, plaukikų pajėgos, o nė vienų žaidynių nepraleidęs vyrų krepšinio rinktinės dvyliktukas savo vietą Rio de Žaneire užsitikrino dar praėjusiais metais.

Prasčiau sekėsi skaitlingą kandidatų kuopą turėjusiems dviratininkams, sunkiaatlečiams, kol kas neišsipildė ir didelės boksininkų ar imtynininkų ambicijos.

O Lietuvos olimpinę istoriją naujais įrašais papildyti siekiantiems teniso ar paplūdimio tinklinio atstovams reikia nesuklupti atrankos finišo tiesiojoje.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) praėjusį mėnesį patvirtino kelionės į Braziliją išlaidų sąmatą, kurioje numatyta išvežti 75 sportininkus. Tai būtų visų laikų rekordas, tad DELFI nusprendė apžvelgti galimybes jį pasiekti.