Šias problemas kartu su kolegomis iš visų Europos sąjungos (ES) šalių aptarė ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovai, dalyvavę ES sporto forume ir sporto direktorių susitikime Hagoje bei Amsterdame.
„Europos sąjungos sporto vadovai ir politikos formuotojai įžvelgia blogas tendencijas. Sporto industrijoje cirkuliuoja milžiniškos lėšos, dalis jų – valstybių parama, kuri privalo būti naudojama skaidriai ir už ją turi būti atsiskaitoma visuomenei. Tačiau daugelis organizacijų vengia tai daryti, o įsitraukus valstybinėms institucijoms pasigirsta kaltinimai kišimusi į jų veiklą. Nors sportas labai svarbi visuomenės gyvenimo sritis, bet sporto organizacijos negali veikti kaip valstybė valstybėje“, - sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už sportą, Tiboras Navracsicsas paminėjo keletą grėsmių sporte: nelegalią prekybą, dopingo vartojimą, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą ir korupciją.
„Ne visas sportas yra veikiamas šių grėsmių, tačiau kai kurios sporto šakos gali būti neapsaugotos. Turime pasiekti, kad visos sporto organizacijos veiktų pagal gero valdymo principus – būtų skaidrios ir atskaitingos. ES gerbė sporto teisę veikti savarankiškai, tačiau šią autonomiją reikia užsidirbti. Federacijos, kurios neatitinka aukščiausių etikos standartų, turi susidurti su didesne kontrole ir, jei reikalinga – su visa ES reguliavimo galia“, - teigė T. Navracsicsas.
Europos Olimpinių komitetų prezidentas Patricas Hickey pritarė, kad sporto autonomija yra lygi geram sporto valdymui.
Forume buvo informuota, jog EK tarsis ir derėsis su didžiausių tarptautinių sporto organizacijų atstovais rengdama 16 ES teisės aktų. Bus tariamasi dėl ES palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyva, ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pakeitimų, kad nebūtų „sugriauta“ sporto rėmimo sistema.
„Vis daugiau turinio perkeliama į internetą, todėl iki šiol daugiausiai pajamų sportui generavęs televizijos teisių pardavimas reikalauja atnaujinimo“, - pasakoja E. Urbanavičius.
Be to, EK atstovai kartu su Europos sporto savaitės veiklas įgyvendinančių organizacijų atstovais pristatė 2015 m. Europos sporto savaitės renginių ataskaitą. Pažymėta, jog veiklos vyko sėkmingai, visuomenės susidomėjimas ir įsitraukimas buvo didelis. Todėl pasiūlyta 2016 m. į Europos sporto savaitės veiklas labiau įtraukti nacionalines sporto šakų federacijas, švietimo įstaigas, kitas visuomenines organizacijas (ne tik sporto), žiniasklaidą. O pačias Europos sporto savaitės veiklas vykdyti taip, kad jų vertė išliktų visus metus.
ES pirmininkaujanti Olandija daugiausiai dėmesio sporto vadovų susitikime skyrė didelių sporto renginių organizavimui ir vaikų sportinės veiklos tyrimo analizei.
Olandai akcentavo svarbius sporto renginius organizuojančių šalių galimybę pristatyti šalies išsivystymo lygį ekonomikos, infrastruktūros, aplinkos apsaugos, kultūros, demokratijos, žmogaus ir dirbančiųjų teisių srityse.
Buvo atkreiptas dėmesys, jog daugėja šalių, kurių visuomenės reikalauja, kad paraiškų teikimo procesas dėl svarbių sporto renginių organizavimo ir šių renginių vykdymas būtų skaidrus. Svarbūs sporto renginiai šalyje turi būti organizuojami laikantis gero sporto valdymo principų, kurių vienas svarbiausių – viešumas planuojant renginio išlaidas ir pateikiant labai tiksliai renginio sąnaudų ir naudos ataskaitą visuomenei.
Be to, Olandija iškėlė kompetencijos dirbant su vaikais sporte trūkumo problemą. Anot olandų, pradedančiųjų sporte neturi būti diskriminacijos, bauginimo, patyčių baimės, smurto. Būtina atsakinga pedagoginė aplinka, ypatingai vaikų sporte. Tai ir sporto klubų, ugdymo įstaigų, tėvų, trenerių atsakomybė.
Pristatyta tyrimų ataskaita, kuri atskleidė, jog vaikams sportuoti yra smagu, galima susirasti draugų, patirti jausmą, kad esi komandos dalis, gali būti savimi, gali būti įvertintas už pastangas, įgyti pasitikėjimą savo jėgomis. Rezultatą varžybose vaikai įvardija, kaip vieną paskutinių motyvacijų sportuoti.
