Vienu pirmųjų dopingo vartojimo pavyzdžių sporte laikomas dar 1904-ų Sent Luiso olimpinėse žaidynėse užfiksuotas atvejis. Bėgikas Thomas Hicksas tąsyk laimėjo maratono varžybas, tačiau tik kirtęs finišo liniją krito be sąmonės. Paaiškėjo, kad amerikietis, mediko patartas, nuolat gaudavo nedideles iš esmės nuodingo preparato strichnino injekcijas, neva padėdavusias stiprinti raumenis. Aukso medalis iš bėgiko atimtas nebuvo, tačiau vėliau, pradėjus tikrinti sportininkus, strichninas buvo įtrauktas į griežtai draudžiamų preparatų sąrašą.
Visgi – tai sena ir beveik pamiršta istorija, o naujosios dėl dopingo įkliuvusių sportininkų eros pradžia galima laikyti 1988-ų Seulo olimpines žaidynes, kuomet visus pergudrauti pamėgino kanadietis sprinteris Benas Johnsonas.
Benas Johnsonas – nepavykusi sensacija
Viena prestižiškiausių – 100 metrų bėgimo rungtis – 1988-ų Seulo olimpinėse žaidynėse baigėsi labai netikėtai. Rungtį sensacingai laimėjo Kanados sprinteris B. Johnsonas, pralenkęs ne tik keturis kart olimpinį čempioną Carlą Lewisą, bet ir pasiekęs tuometinį pasaulio rekordą (9,79 sek.).
Visgi džiaugsmas truko neilgai – vos tris paras. Šlapimo mėginys atskleidė, kad sprinteris vartojo raumenų augimą skatinantį steroidą stanozololį. B. Johnsonas buvo diskvalifikuotas dvejiems metams, o netrukus ir pats prisipažino, kad vartojo draudžiamą preparatą. Iš kanadiečio buvo atimtas aukso medalis, rekordas anuliuotas, tačiau jis nepasimokė ir 1993-iais dėl dopingo vartojimo įkliuvo dar kartą. Tąsyk tarptautinė lengvosios atletikos federacija jį diskvalifikavo iki gyvos galvos.
Diego Maradona – šlovė ir kokainas
Argentinos futbolo legenda, iki šiol išlikusi stabu daugeliui dėl futbolo išprotėjusių šios šalies gyventojų, problemų dėl draudžiamų preparatų vartojimo turėjo ne vieną kartą gyvenime. Dėl kokaino vartojimo 15-ai mėnesių argentinietis buvo suspenduotas 1991-ais, dar žaisdamas Italijoje – „Napoli“ klube. Už nuolatinius klubo taisyklių pažeidimus ir prastą elgesį argentiniečiui taip pat buvo skirta 70 tūkst. JAV dolerių bauda.
Visgi tai neatpratino D. Maradonos nuo žalingų įpročių. 1994-ais, pasaulio futbolo čempionate JAV, argentiniečio kraujyje buvo rasta kito stimuliuojančio preparato – efedrino. Turnyre jis buvo spėjęs sužaisti vos dvejas rungtynes ir pelnyti vieną įvartį. Tąsyk D. Maradona kaltę bandė suversti energetiniam gėrimui „Rip Fuel“, kurį gerti, pasak futbolininko, jam rekomendavo asmeninis medikas. Neilgai trukus D. Maradona baigė šlovingą savo karjerą – per 17 metų nacionalinėje rinktinėje jis sužaidė 91 rungtynes ir pelnė 34 įvarčius, tapo pasaulio čempionu.
Daug problemų dėl narkotikų vartojimo D. Maradona turėjo ir baigęs karjerą – kaip vėliau prisipažino pats argentinietis, ne kartą jis buvo atsidūręs per plauką nuo mirties ir atsitiesti sugebėjo tik ištikimų draugų ir medikų pagalbos dėka.
Marion Jones – atsidūrė už grotų
Amerikietė Marion Jones užsispyrimu ir rezultatais buvo pavyzdžiu daugeliui jaunų merginų, o savo šlovės viršūnę pasiekė 2000-ų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, kai laimėjo net penkis medalius. Buvusi krepšininkė triumfavo 100 m, 200 m ir bėgimo estafetės varžybose (4x400), o šuolio į tolį ir estafetės (4x100) varžybose jie iškovojo bronzą. Įtarimų galėjo kilti jau tada, kai tuometinis bėgikės vyras – amerikietis rutulio stūmikas C. J. Hunteris, neatliko dopingo kontrolės.
2002-ais M. Jones susilaukė sūnaus su kitu sportininku – sprinteriu Timu Montgomery, kuris po kelerių metų taip pat įsivėlė į BALCO (agentūra, aprūpinusi visą grupę žymių sportininkų neleistinais preparatais) dopingo skandalą. Pati M. Jones ilgai neigė vartojusi anabolinius steroidus, tačiau 2007 metais amerikietė galų gale prisipažino. Kadangi vieno iš tyrimų metu M. Jones pateikė melagingus liudijimus, už tai Niujorko teismas sportininkei netgi skyrė šešių mėnesių įkalinimo bausmę. Iš M. Jones buvo atimti visi penki olimpiniai medaliai, priziniai pinigai, moteris susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis.
Floydas Landis – farsu tapusi pergalė
Nors įtarimai dėl masinio dopingo vartojimo dviračių sporte sklandė ne vienus metus, vienas iš pirmųjų itin plačiai pagarsėjusių dopingo skandalų su konkrečiu pažeidėju užfiksuotas 2006-ais, per daugiadienes „Tour de France“ lenktynes. Pagrindiniu „herojumi“ tąsyk tapo amerikietis Floydas Landis. Įtarimų sukėlė prastas jo pasirodymas 16-ame lenktynių etape ir netikėtas šuolis į lyderių gretas jau kitos dienos važiavime. F. Landis laimėjo daugiadienių lenktynių maratoną, tačiau netrukus yla išlindo iš maišo. Amerikiečio, kuris tuomet atstovavo „Phonax“ komandai, šlapime buvo aptiktas tris kartus didesnis testosterono kiekis, nei įprasta. Iš amerikiečio buvo atimtas lenktynių čempiono titulas, atitekęs Oscarui Pereiro.
Po šio skandalo dopingo testai dviračių sporte pradėti atlikti kur kas dažniau, o dėl neretų pažeidimų fiksavimo prestižinės lenktynės Prancūzijoje netgi gavo „Tour de Farce“ (Farso lenktynės) pravardę. Amerikietis ilgus metus neigė vartojęs draudžiamus preparatus, tačiau apeliacijos ir advokatai nepadėjo. 2012-ais F. Landis prisipažino vartojęs testosteroną nuo 2002 iki 2006 metų ir dalyvavo liudijimuose apie buvusio savo komandos draugo Lance'o Armstrongo įsitraukimą į dopingo skandalą.
Lance'as Armstrongas – melagių melagis
Viena garsiausių visų laikų dviračių sporto žvaigždžių, ilgainiui tapusi absoliučiu antiherojumi. Daugkartinis „Tour de France“ dviračių lenktynių čempionas po F. Landiso skandalo ne vienerius metus neigė vartojęs draudžiamus preparatus, nors įtarinėjimai aukštaūgį lydėjo didžiąją jo „šlovingos“ karjeros dalį. Čia nėra nieko keisto – amerikietis septynis kartus iš eilės padarė praktiškai neįmanoma: laimėjo „Tour de France“.
Galimas L. Armostrongo įsipainiojimas į dopingo žabangus buvo apaugęs gandais ir gandeliais, tačiau užsispyręs amerikietis ilgus metus griežtai atmesdavo bet kokius įtarimus, nors ne sykį buvo atsidūręs po padidinamuoju tyrėjų stiklu. Visgi, po ilgos Jungtinių Valstijų antidopingo agentūros (USADA) tyrimo L. Armstrongas buvo priverstas prisipažinti – liudijimus prieš jį slaptose apklausose davė visa grupė buvusių dviratininko komandos draugų, tarp kurių – ir F. Landis.
L. Armstrongas galų gale prisipažino labai netikėtomis aplinkybėmis – per amerikiečių televizijos laidų vedėjos Oprah Winfrey programą. Tuomet 41-erių dviratininkas atskleidė visus savo titulus iškovojęs vartodamas „įvairius“ draudžiamus preparatus, tarp kurių buvo eritropoetinas, testosteronas ir kortizolis. Anot L. Armstrongo, tiek kartų paeiliui laimėti „Tour de France“ (1999-2005 metais) be draudžiamų preparatų pagalbos „paprasčiausiai neįmanoma“.
Po šio pareiškimo per pasaulį nuskriejo baisi pasipiktinimo banga. Jungtinėje Karalystėje pradėtos deginti L. Armstrongo šiaudinės skulptūros, nuo dviratininko nusigręžė visas sporto pasaulis. USADA buvo negailestinga – iš dviratininko atimti visi titulai nuo 1998-ų rugpjūčio 1-os, o pats dviratininkas diskvalifikuotas iki gyvos galvos. Tarptautinė dviračių federacija (UCI) patvirtino šias sankcijas. Neseniai L. Armstrongas iš naujo papiktino sporto bendruomenę, pareikšdamas, kad susiklosčius panašioms aplinkybėms dopingą naudotų iš naujo.
Alexas Rodriguezas – suspenduotas metams
Nors Lietuvoje beisbolas ir nėra itin populiari sporto šaka, vienos ryškiausių amerikiečių žvaigždžių Alexo Rodriguezo įsipainiojimas į dopingo skandalą pasaulyje sulaukė didžiulio atgarsio. Buvęs garsiosios dainininkės Madonnos bičiulis 2009-ų žiemą atskleidė, kad nuo 2001 iki 2003 metų, dar žaisdamas „Texas Rangers“ komandoje, vartojo anabolinius steroidus ir testosteroną. Nors vienas iš jo dopingo mėginių buvo teigiamas, beisbolininkui šį faktą ilgus metus pavyko išlaikyti paslaptyje.
Sportininkui iš balos išlipti pavyko sausam, tačiau 2013-ais A. Rodriguezas įkliuvo dar sykį – tuomet jis įsipainiojo į visą beisbolo lygą sukrėtusį Floridos biogenezės klinikos skandalą. Tuomet paaiškėjo, kad draudžiamus preparatus vartojo didelė grupė beisbolininkų. A. Rodriguezui skirta bausmė buvo griežčiausia iš visų kaltais pripažintų sportininkų – amerikiečiui teko praleisti visą 2013-2014 metų sezoną (162 rungtynes). Šiuo metu veteranas atstovauja Niujorko „Yankees“ komandai.
Kiti garsūs dopingo „bičiuliai“
Problemų su dopingu yra turėjusios ir kitos sporto garsenybės. Per pasaulį plačiai nuskambėjo tenisininkės Martinos Hingis kokaino vartojimo istorija 2007-ais, JAV sprinterio Tysono Gay diskvalifikacija 2013-ais ir iš jo atimtas Londono olimpinių žaidynių sidabras. Dėl eritropoetino vartojimo buvo įkliuvęs ir žiemos sporto atstovas – vokiečių slidininkas Johannas Muhleggas, iš kurio atimti trys Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai. Apskritai dopingo vartojimo atvejai pastaraisiais metais jau skaičiuojami nebe ant rankų pirštų, o šimtais.
Nemažas skandalas buvo kilęs ir dėl JAV plaukimo žvaigždės Michaelo Phelpso, kuris nuotraukoje buvo užfiksuotas rūkantis kanapes. Tąsyk amerikietis išsisuko viešu atsiprašymu, tačiau vėliau vis tiek prisižaidė. Tiesa, kiek kitomis aplinkybėmis. Kadangi buvo sulaikytas už vairo neblaivus, M. Phelpsas 2014-ų rudenį šešiems mėnesiams buvo nušalintas nuo visų varžybų.
