Paruošė „slaptą“ smūgį

V. Gudauskas savo kolekcijoje turėjo ir Europos pirmenybių auksą, ir svarbiausius jaunimo varžybų titulus.

Bet tarptautinėje arenoje savo vardą jau susikūręs karatė meistras iki šiol nė karto nebuvo laimėjęs namų teritorijoje.

Todėl pergalė šeštadienį sostinės „Lietuvos ryto“ arenoje V. Gudauskui buvo neeilinis įvykis, ir vilnietis nesivaržė to pademonstruoti visai publikai.

Finalui pasibaigus kovotojas šūkavo iš džiaugsmo ne ką tyliau nei įprastai šioje salėje šeimininkaujantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo treneris Tomas Pačėsas, o nušokęs nuo tatamio nukūrė prie savo trenerių ir ilgai juos glebėsčiavo.

„Pavargau dėl kitų gyventi, kažką jiems aiškinti, teisintis – dabar to nebereikės. Dabar manęs jau niekas nebeslegia – galiu numirti“, – euforija tryško naujasis Lietuvos čempionas.

Lemiamoje svorio kategorijos iki 85 kg dvikovoje jis ant tatamio paguldė Kęstutį Radvilą – teisėjai užfiksavo „ippon“ veiksmą, reiškiantį kovos pabaigą.

Anot paties V. Gudausko, priešininką jis nuginklavo specialiai jam skirtu rankos smūgiu.

„Varžovas labai pažįstamas, prieš jį visada laimiu. Bet, nors ir gėda prisipažinti, šįkart jis mane lenkė fiziniais parametrais: ištverme, jėga. Todėl finale panaudojau slaptą smūgį, kurį su treneriais sugalvojome būtent K. Radvilai“, – atviravo sportininkas.

Dvigubai malonu jam dėl to, kad finalo baigtį jis išsprendė būtent smūgiu ranka.

„Kai pašaliniai pamato mano kūno sudėjimą, visi klausia, kiek sveriu – raumenų visai nesimato. Man pačiam keista, kad tokiomis lieknomis rankomis generuoju tokią jėgą. Todėl nokautuoti smūgiu ranka – didžiulis kaifas. Šiandien buvo mano diena“, – toliau džiūgavo atletas.

Pusfinalyje V. Gudauskas nugalėjo kitą Lietuvos rinktinės atstovą Justiną Kvietką, o K. Radvila eliminavo čempiono titulą gynusį Jurą Sokolovą.

Auksinį sugrįžimą apkartino traumos

Žymiai santūresnis pirmenybėms pasibaigus buvo svorio kategorijos iki 75 kg čempionas Andrius Miseckas. Ir planavo jis ne šventę iškovoto titulo garbei, o vizitą pas gydytojus.

„Kokie čia įspūdžiai gali būti tiek traumų gavus“, – paklaustas apie savo pasirodymą, ranka numojo patyręs kovotojas.

Aukščiausio lygio varžybose jis nedalyvavo nuo 2013 metais Vilniuje vykusio pasaulio čempionato, kuriame pelnė bronzą.

Pernai rudenį A. Miseckas sugrįžo ant tatamio Chabarovske (Rusija) KWU organizacijos surengtame planetos čempionate. Nors pastarajame dalyvauja ne paties aukščiausio lygio sportininkai, sublizgėti kauniečiui tuomet nepavyko.

Šįkart A. Miseckas nuėjo visą kelią iki aukso, finale pranokęs Domą Sutkų. Bet savo kovomis vis tiek buvo nepatenkintas.

„Nors turiu daug patirties, bet seniai bedalyvavau tokiose rimtose varžybose, padariau daug klaidų, už kurias reikėjo sumokėti traumomis. Kokios jos, geriau nesakysiu“, – kalbėjo karatė meistras.

Paklaustas, kodėl grįžo į didįjį sportą, klubui Kaune vadovaujantis kovotojas traukė pečiais.

„Turbūt pasiilgau, o durų galutinai nebuvau uždaręs. Jeigu sveikata leis, tikiuosi sportuoti iki artimiausio pasaulio čempionato“, – į 2017 metus žvelgė A. Miseckas.

Svoris – ne viskas

Jei V. Gudausko ar A. Misecko pergalės buvo lauktos, sunkiasvorių (per 85 kg) varžybos pateikė netikėtumą.

Finale kumščius surėmė Edgardas Sečinskis ir Vytautas Cėpla, kurie abu iki šiol grumdavosi lengvesnio svorio kategorijoje.


Persikvalifikuoti jiems ir daugeliui kitų kovotojų teko dėl Pasaulio karatė organizacijos sprendimo visas svorio kategorijas „palengvinti“ 5 kg.

Vis dėlto aplinkybių auka netapo nei E. Sečinskis, nei V. Cėpla, pusfinaliuose palaužę masyvesnius oponentus – atitinkamai Eventą Gužauską ir Antaną Klibavičių.

Beje, prasiskverbti į finalą sunkiasvorių naujokams padėjo ir tai, kad čempionate nedalyvavo po praėjusių metų planetos pirmenybių pertrauką nusprendę padaryti grėsmingiausi konkurentai: Lukas Kubilius ir Andrius Draugelis.

O finale stipresnis buvo E. Sečinskis. Tiesa, nugalėtojui išaiškinti nepakako nei dviejų pratęsimų, nei apsilankymo ant svarstyklių: teisėjai čempiono pranašumą įžvelgė tik po dar vieno papildomo kovos raundo.

„Šis titulas – ypatingas. Pirmą kartą prieš varžybas nereikėjo mesti svorio, turėjau pakeisti visą savo techniką, nes prieš sunkesnius varžovus ji neveikė. Bet aš buvau pasiruošęs nugalėti bet ką: ar Vytautą, ar Antaną, ar Eventą“, – DELFI teigė Lietuvos čempionas.

Pokyčius vadina nesusipratimu

Dėl pasikeitusių taisyklių E. Sečinskis nesigraužė: esą jis ir taip planavo pridėti kilogramų ir pereiti į sunkiausio svorio kategoriją.

Bet yra ir tokių, kuriems naujoji sistema nekelia jokio susižavėjimo – anaiptol.

„Kažkokia nesąmonė“, – tiesiai šviesiai pareiškė Gabija Gudeliauskaitė.

Viena geriausių Lietuvos moterų rinktinės atstovių įsitikinusi, kad pertvarka buvo reikalinga tik mase europiečiams paprastai nusileidžiantiems japonams, o lietuviams ji – žalinga.

„Pažiūrėkite, vienoje svorio kategorijoje dabar beliko trys kovotojos, į kitą sukrito jau aštuonios. Situacija iškreipta. Bet japonai padarė taip, kaip jiems naudingiau“, – nusivylimo neslėpė G. Gudeliauskaitė.

Vis dėlto ant tatamio šeštadienį nusivilti jai nebuvo kuo. Naujosios svorio kategorijos iki 60 kg finale G. Gudeliauskaitė nukarūnavo vyresnę ir gerokai tituluotesnę Ingą Mikštaitę.

„Nugalėjęs penkiskart Europos čempionę, pats pasijauti kaip Europos čempionas. Taip, laikas bėga, Inga nejaunėja. Bet amžius – vienas dalykas, o patirtis – kitas. Jos Inga turi per akis. Ji – labai gudri, su ja ypač sunku kovoti“, – patikino G. Gudeliauskaitė.

Tuo metu Norai Vaznelytei sunkiasvorių varžybose pavyko atsispirti jaunatviškam entuziazmui.

Antras iš eilės Lietuvos čempionato finalas tapo jos ir Brigitos Gustaitytės kautynių arena. Nacionalinės rinktinės senbuvei vėl pavyko pranokti kylančią kiokušin karatė žvaigždutę.

„Brigita – smarkiai patobulėjusi, pagreitėjusi, ir taktiką prieš mane paruošė. Pergalę lėmė vidinė jėga ir noras, tik tiek. Manau, ji anksčiau nustojo tikėti, todėl aš ir nugalėjau“, – du pratęsimus finale prisiminė N. Vaznelytė.

Lengvesnio svorio kategorijose intrigos buvo mažiau. Nedalyvaujant tokioms kovotojoms kaip Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė ar Rūta Brazdžionytė, aukso medaliais pasipuošė Justina Šišaitė (iki 50 kg) ir Kamilė Kasparavičiūtė (iki 55 kg).

Visi čempionai užsitikrino vietas Europos čempionate, gegužės 14 d. vyksiančiame Tbilisyje (Gruzija). Dar po mėnesio Belgrade (Serbija) bus surengtos naujos žemyno pirmenybės, kuriose vyrai kovos devyniose svorio kategorijose, moterys – penkiose.

Lietuvos čempionato prizininkai

Moterys

Iki 50 kg:

1. Justina Šišaitė

2. Jelena Sapožnikova

3. Viktorija Dambrauskaitė

Iki 55 kg:

1. Kamilė Kasparavičiūtė

2. Karolina Razvinavičiūtė

3. Ieva Graikšaitė

Iki 60 kg:

1. Gabija Gudeliauskaitė

2. Inga Mikštaitė

3. Magdalena Gustaitytė

Per 60 kg:

1. Nora Vaznelytė

2. Brigita Gustaitytė

3. Diana Balsytė

Kata:

1. Rita Pivoriūnaitė

2. Sandra Kringelytė

3. Simona Urbutytė

Vyrai

Iki 65 kg:

1. Jonas Eimontas

2. Mantas Chrapačas

3. Edvinas Juozaitis

Iki 75 kg:

1. Andrius Miseckas

2. Domas Sutkus

3. Jevgenijus Jurutas

Iki 85 kg:

1. Valdemaras Gudauskas

2. Kęstutis Radvila

3. Juras Sokolovas

Per 85 kg:

1. Edgardas Sečinskis

2. Vytautas Cėpla

3. Eventas Gužauskas

Kata:

1. Raimundas Paškauskas

2. Gintas Gervelis

3. Paulius Sasnauskas

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)