Meistriškumo egzaminas – Rio de Žaneire
G. Angerame žino keisto delikateso iš bulvių – kugelio – skonį, o mėgstamiausias jos žodis – „ačiū“.
Bet su DELFI žurnalistu iš savo namų Hjustono (Teksaso valstija) apylinkėse ji kalbasi angliškai, nes lietuvių kalbos dar tik pradeda mokytis.
Iki šiol G. Angerame neturėjo nė vieno bičiulio, su kuriuo galėtų pabendrauti lietuviškai. Tai netrukus turėtų pasikeisti, nes 16-metė šuolininkė į vandenį – jau priimta į Lietuvos plaukimo rinktinę ir kitą savaitę debiutuos jos gretose.
„Jaudinuosi, galvoje sukasi mintys, kaip žmonės Lietuvoje mane įvertins – juk dabar aš reprezentuosiu juos“, – DELFI sakė naujoji rinktinės „legionierė“.
Ji pirmą kartą atstovaus šaliai, kurioje gimė ir praleido pirmuosius aštuoniolika savo gyvenimo mėnesių.
Tačiau tėvynę G. Angerame prisimena tik iš apsilankymo Vilniuje praėjusį gruodį, kuomet susitiko su Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) atstovais ir aptarė galimybes startuoti po Lietuvos vėliava.
Atkūrus nepriklausomybę tarptautinio lygio šuolininkai į vandenį šalyje išnyko tarsi mamutai, todėl LPF ilgai nedvejojusi nusprendė atverti glėbį netikėtai viešniai.
„Varžybose jos dar nesame matę, spręsti apie sportininkės pajėgumą kol kas sudėtinga. Aiškesnį vaizdą susidarysime po pasaulio taurės“, – DELFI teigė LPF generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis.
Nors lietuviai dar nežino, ko tikėtis iš komandos naujokės, ji pati kartelę iškėlusi labai aukštai.
Sausį Lietuvos pasą gavusi šuolininkė svajoja vasaros pabaigoje dar kartą sugrįžti į Rio de Žaneirą. Pasaulio taurė – paskutinė proga nugvelbti olimpinį kelialapį.
„Man tai – gera galimybė. Nuvažiuosiu ten ir parodysiu savo sugebėjimus taip, kaip esu įpratusi daryti“, – drąsinosi G. Angerame.
O kad mergina turi užtektinai talento realizuoti savo svajonę, tiki ir jos treneris, ir artimieji.
Įvaikino emigrantų palikuonė
Pilnas sportininkės vardas, įrašytas dar spaustuve kvepiančiame Lietuvos Respublikos pase – ilgesnis nei ligšiolinė jos karjera.
Genevieve Akvilė Green Angerame – skamba tarsi futbolininko iš Lotynų Amerikos pavardė, bet labiau atspindi emigracijos iš Europos bangą, nuvilnijusią pirmoje praėjusio amžiaus pusėje.
Pastaroji į JAV iš Lietuvos atnešė Giraičių šeimą, Naujajame pasaulyje tapusią Greenais. O jų anūkė Patricia Angerame, taip pat laikanti save lietuve, protėvių krašte surado dukterį.
„Tuo metu buvo vieniša, labai norėjau vaikelio. Dirbau ligoninėje, kažkas iš pažįstamų man patarė, kad galiu įsivaikinti savo tautybės vaiką“, – prisiminimais su DELFI dalinosi P. Angerame.
Prabėgo dveji metai, kol visas teisines procedūras įveikusi moteris 2002-ųjų rugsėjį iš Lietuvos į savo namus Konektikute parskrido su mažąja Genevieve ant rankų.
„Įsivaikinimo procesas buvo labai sudėtingas. Manau, atsakingos Lietuvos institucijos norėjo įsitikinti mano kilme. Pati esu lietuvė, todėl žinau, kad lietuviai – labai stiprūs žmonės, ir bet kam savo vaikų neatiduos“, – svarstė P. Angerame.
Apie mergaitės praeitį Lietuvoje ji nelinkusi atvirauti. Daug maloniau P. Angerame pasakoti apie įdukros vaikystę naujuose namuose.
Energinga mergaitė pradėjo sportuoti vos sulaukusi penkerių – ją pirmiausia patraukė gimnastika. Devynerių Genevieve pamėgino šokinėti į vandenį.
„Tuo metu labai išaugau – gimnastikai tapau per aukšta. O kai pabandžiau šuolius, iškart juos įsimylėjau“, – pasakojo G. Angerame, dabar išstypusi iki 173 cm.
Anot jos įmotės, kuomet šuolininkei į vandenį nebeliko lygių Konektikute, šeima nusprendė dairytis naujos gyvenamosios vietos. P. Angerame sutuoktinis Luisas už 2 tūkst. km – Teksase – surado patyrusį trenerį Kenny Armstrongą ir patikėjo Genevieve sportinę karjerą jam.
Su jaunystėje triskart olimpinėse žaidynėse Kanadai atstovavusiu specialistu G. Angerame treniruojasi pastaruosius dvejus metus.
„Mano treneris turi kelių dešimtmečių darbo patirtį. Be to, jis pats dalyvavo tarptautinėse varžybose, todėl puikiai supranta šį sportą. Iš jo kasdien išmokstu kažko naujo“, – K. Armstrongu žavėjosi sportininkė.
Turi dvigubą pilietybę
Būtent treneris pirmasis pakišo G. Angerame mintį apie Lietuvos rinktinę. Sportininkė sureagavo entuziastingai.
Nieko nelaukdama šeima kreipėsi į Lietuvos generalinį konsulatą Čikagoje, kuriam tarpininkaujant G. Angerame nepraėjus nė pusmečiui džiaugėsi lietuvišku pasu, kadangi Pilietybės įstatymas užsieniečių įvaikintiems asmenims leidžia turėti dvigubą pilietybę.
Prieš tai sportininkė su įtėviu dar spėjo apsilankyti Lietuvoje, LPF atstovams pristatė savo šuolių vaizdo įrašų.
„Genevieve dabar ekstazėje, ji labai laiminga, kad išsipildė svajonė. Lietuva – jos šalis, ji ten gimė, ji jaučia stiprų ryšį“, – patikino P. Angerame.
„Iš pradžių jaudinausi, buvo nerimo. Bet juk gimiau Lietuvoje, ten – mano žmonės. Dabar džiaugiuosi savo sprendimu“, – antrino pati sportininkė.
Tam, kad ryšys su Lietuva dar labiau sustiprėtų, šeima nusprendė susipažinti su Hjustono lietuvių bendruomene ir, pradedant nuo artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo, žada aktyviai dalyvauti jos veikloje. Angerame'ai galbūt labiau susidomės ir krepšiniu, mat tik iš DELFI sužinojo, jog Hjustono „Rockets“ klube rungtyniauja lietuvis Donatas Motiejūnas.
Regi ir valią, ir talentą
Gavus pasą, G. Angerame nebeliko kliūčių atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Tiksliau, viena kliūtis liko, ir pakankamai rimta – norint patekti į olimpiadą, pasaulio taurės varžybose reikės iškopti mažiausiai į pusfinalį.
Šuolininkės į vandenį šiame turnyre išsidalins 18 kelialapių, o iš viso olimpinėse žaidynėse jų galės dalyvauti 68.
Pirmosios dvylika olimpiečių paaiškėjo pernai Kazanėje (Rusija) vykusiame pasaulio čempionate, prie jų prisijungs penkių žemynų čempionės, keturios vietos rezervuotos šeimininkei Brazilijai. Kitus kelialapius paskirstys Tarptautinė plaukimo federacija (FINA).
„Genevieve – protinga mergaitė, ji viską pasveria. Olimpinės žaidynės – ne tik jos svajonė, bet ir pamatuotas tikslas. Juk ji tiesiog kvėpuoja šuoliais į vandenį. Niekas jai neliepia keltis šeštą ryto ir šlapti baseine. Ar jūs norėtumėte tai daryti? O ji nori“, – savo įdukros pasiryžimu neabejojo P. Angerame.
Lietuvos rinktinės debiutantės specializacija – šuoliai nuo 10 m bokšto, o tokio Angerame'ų namų kaimynystėje paprasčiausiai nėra. Todėl du kartus per savaitę merginą tenka vežti į koledžo bazę, esančią už pusantros valandos kelio.
„Ji šokinėja, o aš vairuoju. Viskas tam, kad Genevieve sektųsi kuo geriau. Esame paprasti žmonės, ne kokie milijonieriai, todėl negalime sau leisti visko, kas tik šauna į galvą. Palaikome Genevieve, nes tikime, kad ji tikrai talentinga. Juk tik gimusi ji buvo pavadinta Akvile. Kaip suprantu, Lietuvoje yra toks mineralinis vanduo. Matote, pats likimas jai nulėmė vandens sportą“, – samprotavo P. Angerame.
Neatsižada ir JAV
Jei į Lietuvos rinktinę G. Angerame buvo pakviesta be jokio atrankos rėčio, patekti į JAV nacionalinę komandą, kurioje yra ir olimpinių čempionų, ir pasaulio pirmenybių prizininkų – kur kas sudėtingiau.
Bet P. Angerame neatrodo, kad jos numylėtinei tai būtų neįmanoma misija. Jei ne dabar, tai ateityje.
Teksase G. Angerame treniruojasi kartu su JAV olimpinės rinktinės kandidate Kassidy Cook, kuri vyresnė ketveriais metais. Nepaisant amžiaus skirtumo, P. Angerame žodžiais, jaunoji Lietuvos atstovė neatsilieka nuo savo kolegės.
„Genevieve dar tik šešiolika metų, o kai bus dvidešimt, ji bus rimta varžovė visiems. Žmonės jos klausinėja: kodėl atstovauji ne JAV? Ji atsako, kad galbūt darys tai kitose olimpinėse žaidynėse. Bet iš tiesų ji per jauna ir dar nežino, ko norės ateityje. Kai po pusantrų metų Genevieve išvyks mokytis į koledžą, kurį pasirinks atsižvelgdama į šuolininkams suteikiamas sąlygas ir trenerį, tuomet paragaus savarankiško gyvenimo ir galės apsispręsti dėl savo ateities“, – dėstė moteris.
Pati G. Angerame didžiausių pergalių taip pat laukia ne už pirmo posūkio.
„Dabar nenoriu sau sukelti per didelio spaudimo. Jei pateksiu į Rio de Žaneiro žaidynes – puiku, jei ne – nieko tokio. Manau, mano kelias tik prasideda. Pagrindiniai startai laukia 2020 ir 2024 olimpinėse žaidynėse“, – į priekį žvelgė šuolininkė.
Nori sulipdyti naują porą
Pasaulio taurės varžybose Brazilijoje G. Angerame kompaniją palaikys vienintelė lietuvė.
Indrė Marija Girdauskaitė pastaraisiais metais taip pat gyvena ir treniruojasi ne Lietuvoje – 17-metė sportininkė apsistojo Pavolgio glūdumoje įsikūrusioje Penzoje (Rusija).
Į Rytus mergina persikėlė kartu su savo mama ir trenere Asta Girdauskiene, kurios dėmesį patraukė Penzoje gyvuojanti stipri šuolininkų į vandenį mokykla.
Jei G. Angerame patogiausiai jaučiasi šokdama nuo 10 m bokšto, I. M. Girdauskaitės „arkliukas“ – 3 m tramplinas. Pernai pasaulio čempionate šios rungties varžybas ji baigė 42-oje vietoje.
Nors sportininkių koziriai – skirtingi, ateityje jos gali sudaryti vieną duetą. Bent jau tokių minčių turi LPF vadovai.
„Mes įžvelgiame neblogą perspektyvą sinchroninių šuolių rungtyje, nes šiuo metu konkurencija joje turbūt yra pati mažiausia“, – teigė E. Vaitkaitis.
Lietuvoje šuoliais į vandenį sistemingai užsiima vos kiek daugiau nei pusšimtis žmonių. Siaura ir geografija – šuolininkų grupės išlikusios tik Vilniuje ir Kaune.
Galbūt nauji veidai virs impulsu, atgaivinsiančiu lietuvių susidomėjimą primiršta sporto šaka?
