O girdėjote, kad šią sporto šaką vis dažniau išbando ne tik profesionalai, bet ir naujų iššūkių siekiantys bei sveiko laisvalaikio praleidimo būdų ieškantys sporto mėgėjai?
Dar neseniai tik elito grupės atletams skirta sporto šaka laikytas triatlonas ir pasaulyje, ir Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai kyla populiarumo laiptais. Vilniaus triatlono asociacijos vadovo Aleksandro Kočetkovo teigimu, triatlono populiarėjimą Lietuvoje lemia gerėjančios varžybų ir treniruočių sąlygos ir augantis lietuvių noras ugdyti ištvermę bei būti stipriems keliose srityse. Be to, didelis triatlono atmainų skaičius leidžia kiekvienam norinčiam išbandyti šią sporto šaką bei rasti sau tinkamiausią variantą.
Varžybos vyksta ir žiemą
Olimpinę triatlono distanciją sudaro 1,5 km plaukimas, 40 km važiavimas dviračiu ir 10 km bėgimas. Tačiau tai tik viena triatlono atmainų – varžybos vyksta ir sprinto triatlono (750 m plaukimas, 20 km važiavimas dviračiu ir 5 km bėgimas) bei ilgo nuotolio triatlono (4 km plaukimas, 120 km važiavimas dviračiu ir 30 km bėgimas) distancijose.
Dar viena pasauliniu mastu ypač populiari triatlono atmaina – „Geležinio žmogaus“ triatlonas, kurį sudaro 3,8 km plaukimas, 180 km važiavimas dviračiu ir 42 km bėgimas. Visi, kurie įveikia šią distanciją, yra tituluojami „Geležiniais žmonėmis“. Lietuvoje tokių „Geležinių žmonių“ yra apie 20. Yra rengiamos ir dvigubo, penkiagubo bei dešimtgubo „Geležinio žmogaus“ distancijų varžybos, vadinami ultratriatlonai. Pasaulio dešimtgubo ultratriatlono čempionu yra tapęs ir lietuvis Vidmantas Urbonas.
Šalia šių skirtingų distancijų egzistuoja ir daug triatlonui giminingų sporto šakų. Viena jų – duatlonas, kuris susideda iš bėgimo, dviračių lenktynių ir dar vieno bėgimo. Duatlonu užsiimti patogu, kai netoliese nėra triatlonui tinkamo vandens telkinio. Tie, kurie nemėgsta važiuoti dviračiais, dažnai susižavi akvatlonu, kurį sudaro bėgimas, plaukimas ir dar vienas bėgimas. Egzistuoja ir kroso triatlonas, kurį sudaro plaukimas ežeru, važiavimas kalnų dviračiu ir bėgimas būtent miškų keliukais. O žiemą triatlono entuziastai gali rinktis žiemos triatloną, kuris apima bėgimą, dviračių lenktynes ir slidinėjimą.
Pasirinkimą turi ir tie, kurie žiemą nori užsiimti triatlonu, tačiau pageidauja tai daryti po stogu.
Mėgėjų skaičius sparčiai auga
Triatlonu besižavinčių žmonių skaičius pasaulyje sparčiai auga. Tarptautinės triatlono sąjungos duomenimis, pasaulyje yra 165 triatlono federacijos, o triatlonu užsiimančių mėgėjų skaičius jau perlipo 2 milijonus. Daugiausia – 32 proc. – aktyviai triatlonu užsiimančių mėgėjų yra JAV, 31 proc. – Europoje. Net 56 proc. triatlono mėgėjų yra 30-49 metų amžiaus, tačiau šiuo sportu gana aktyviai užsiima ir nepilnamečiai – 15 proc. triatlonininkų pasaulyje yra 19 metų arba jaunesni.
Pasaulyje ypač populiaru triatlonu užsiimti šeimomis: sportuoti ateina ir vyras, ir žmona, ir vaikai. Dažniausiai triatlonininkais tampa prieš tai bėgimu užsiėmę žmonės, panorę naujų iššūkių. Tarptautinė statistika rodo, kad 33 proc. triatlonu užsiimančių mėgėjų samdo asmeninius trenerius. 80 proc. jų papildomai treniruojasi važiuoti dviračiu, 70 proc. – plaukti, 45 proc. kilnoja svorius. Be to, net 80 proc. mėgėjų triatlonininkų treniruojasi visus metus: ne sezono metu jie lanko sporto klubą.
Pasak A. Kočetkovo, mėgėjų triatlono varžybos kaskart surenka vis daugiau žmonių ir tampa tradicija. Į šias varžybas dabar jau susirenka iki keliasdešimties mėgėjų.
„Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja įvairios su ištverme susijusios sporto šakos, ir triatlonas patenka tarp jų. Triatlono populiarėjimą dabar galima palyginti su maratono populiarumo augimu prieš keletą metų. Nuoseklus darbas siekiant, kad šia sporto šaka susižavėtų kuo daugiau žmonių, duoda vaisių – vis daugiau mėgėjų ateina panorę naujų iššūkių“, – sako Vilniaus triatlono asociacijos vadovas.
Šiuo metu triatlonu Lietuvoje užsiima apie 300 suaugusiųjų ir apie 50 vaikų. Jauniausiam triatlono distanciją įveikusiam sportininkui yra vos 5-eri, vyriausiam – 65-eri metai. Pasak A. Kočetkovo, jaunajai kartai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
„Sunku tikėtis iš kelių dešimčių triatlonu užsiimančių jaunuolių užsiauginti 3 ar 4 kandidatus į olimpinę rinktinę, todėl stengiamės sudominti kuo daugiau vaikų. Žinoma, kiekvienas jų neprivalo tapti profesionaliu triatlonininku – galbūt jie, atradę savo stipriąją sritį, pasuks į kitas sporto šakas, o galbūt tiesiog gerai praleis laiką“, – sako A. Kočetkovas.
Tikslas – 2020 metų olimpiada
Iki šiol triatlonas Lietuvoje daugeliui siejosi tik su V. Urbono vardu. Vilniaus triatlono asociacijos vadovas pažymi, kad šalyje taisosi situacija su infrastruktūra. Anksčiau žiemą kildavo didelių problemų, bet dabar baseinus turinčių ir sportininkus įsileidžiančių sporto klubų dėka treniruočių sąlygos daug geresnės: tiek mėgėjai, tiek profesionalūs triatlonininkai gali treniruotis ne tik vasarą, bet ir žiemą.
A. Kočetkovas atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama į Lietuvoje augančią naują jaunųjų talentingų triatlonininkų kartą. Ateityje iš šios kartos atstovų tikimasi pergalių ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų varžybose.
Vienas tokių jaunuolių – Tautvydas Kopūstas, Europos jaunimo iki 19 metų sprinto rungtyje iškovoję bronzos, o olimpinės distancijos rungtyje – aukso medalį, pasaulio jaunimo iki 19 metų čempionate T. Kopūstas liko penktas, o Trakų triatlone olimpinės distancijos rungtyje užėmė pirmą vietą. Šiuo metu T. Kopūstas studijuoja ir treniruojasi Jungtinėje Karalystėje.
Kitas perspektyvus triatlonininkas – Titas Pumputis, praėjusių metų Baltijos taurės elito grupės trečios vietos laimėtojas ir Trakų triatlono vicečempionas absoliučioje įskaitoje. Atkreipti dėmesį verta ir į Aliną Rancevą, 2015 metų pasaulio ultratriatlono čempionate tarp moterų tapusiai nugalėtoja. Bendroje įskaitoje ji užėmė 6-ą vietą.
Ilgalaikis Lietuvos triatlono federacijos tikslas – turėti savo atstovą 2020 metų Tokijo (Japonija) olimpinėse žaidynėse. Federacija tikisi, kad šiai sporto šakai vis populiarėjant ir konkurencijai augant, šį tikslą įgyvendinti realu.
