Sporto žurnalistų „Metų pašnekovo“ prizą už bendravimą su žiniasklaida pelnė dviratininkas Ramūnas Navardauskas (25 tšk.). Šioje nominacijoje pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas vienu tašku aplenkė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių ir septyniais taškais – kanojininką Jevgenijų Šukliną.

„Metų šuolio“ prizą už sporto pasiekimus iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas (44 tšk.), šiemet tapęs pirmu lietuviu – Europos žaidynių čempionu. Jis šešiais taškais aplenkė Europos bokso čempioną Eimantą Stanionį ir 26 taškais – Europos jaunimo (iki 23-ejų metų) čempionę trišuolininkę Dovilė Dzindzaletaitę.

„Metų sporto viltimi“ išrinktas kitas Europos žaidynių čempionas plaukikas Andrius Šidlauskas (51 tšk.). Antras liko pasaulio jaunučių stalo teniso čempionate aukso ir bronzos medalius iškovojęs Medardas Stankevičius (21 tšk.), trečias – pasaulio jaunių vicečempionas kanojininkas Vadimas Korobovas (18 tšk.).

„Metų sporto renginiu“ pripažintas Deviso taurės teniso mačas Vilniuje tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių (27 tšk.). Kitas prizines vietas užėmė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių diena“ Vilniuje (23 tšk.) ir pirma Olimpinė diena Kaune (20 tšk.).

„Metų sporto iniciatyvos“ prizas įteiktas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje (26 tšk.), kurie šiemet kvietė šalies sporto bendruomenę į renginius, skirtus pasaulio regbio čempionatui ir Europos futbolo čempionato atrankos rungtynėms tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių. Antra vieta – Lietuvos regbio TOP lygos įkūrimas (25 tšk.), o trečia – Lietuvos sporto federacijų sąjungos seminarų ciklas „Sporto rinkodara ir komunikacija“ (22 tšk.).

Metų laureatus Lietuvos sporto žurnalistų federacijos nariai balsavimu renka nuo 2005-ų.

Pernai įsteigus Lietuvos sporto apdovanojimus, kurių laureatus kartu renka Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos sporto žurnalistų federacija, pasikeitė LSŽF nominacijų pavadinimai.

„Sportas – ne tik finalai ir aukso medaliai. Geriausi būna ne tik čempionai, bet ir tie, kurie nugali save, sudaro galimybes atsiskleisti čempionams. Antrus metus rinkdami laureatus pagal naujas nominacijas atrandame vis naujų sporto herojų“, – sakė LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius. – Renkant Metų sporto viltį ir šuolį daugiausia lėmė pasiekti rezultatai, o štai Metų pašnekovo nominacijoje sporto žurnalistai galėjo įvertinti tuos asmenis, kuriems geriausiai sekėsi bendrauti su žiniasklaida. Metų sporto renginio ir iniciatyvos nominacijos atspindi įdomiausius sporto įvykius Lietuvoje.“

Kartu su sportininkais ir sporto organizatoriais pagerbti ir 2014-ų Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai – 11-ą kartą įteiktos šviesios atminties kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko premijos, kurias įsteigė loterijų firma „Olifėja“.

LSŽF prezidiumo sprendimu, R. Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus paskirta laikraščio „Sportas“ ir portalo „Sportas.info“ redaktoriui Mariui Grinbergui, o A. Krukausko premija už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai, skirta futbolo metraštininkui, devynių knygų autoriui Gediminui Kalinauskui.

UAB „Vaibra“ įsteigta Vytauto Saulio ir jo sūnaus Vytauto premija geriausiam jaunam sporto žurnalistui skirta portalo „Lrytas.lt“ sporto žurnalistui Martynui Suslavičiui.

Pirmą kartą buvo įteikti du nauji prizai. Visus 2015-us LSŽF nariai rinko geriausius kiekvieno mėnesio darbus, o metų pabaigoje buvo išrinktas geriausias iš geriausiųjų. Juo tapo dabar jau buvusio „Lietuvos ryto“ žurnalisto Giedriaus Janonio straipsnis „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“.

Antrą vietą geriausio metų darbo rinkimuose užėmė 15min.lt žurnalistės Dovilės Šeduikytės straipsnis „Smūgis moteriai, bet ne karjerai: nusikaltę sportininkai Lietuvoje – vis dar ant pjedestalo“. Trečias liko DELFI žurnalisto Mindaugo Augusčio rašinys apie Vitą Gerulaitį – „Garsiausio teniso pleibojaus amžininkas: jis tikrai nesigėdino lietuviškos kilmės“.

Taip pat pirmą kartą įteiktas prizas už geriausią darbą žmonėms, rengiantiems vaizdo reportažus. Pirmu VšĮ „TV sporto dokumentika“ įsteigto prizo laimėtoju tapo LRT vaizdo operatorius Žilvinas Petkus, per metus svariai prisidėjęs net prie trijų filmų – „Arminas Narberkovas. Futbolo fenomenas“, „Penkiakovės riteriai“ ir „Modestas Paulauskas. Krepšinio švyturys“ – kūrybos.

LSŽF Metų sporto laureatai pagerbti Vilniuje, viešbutyje „Artis“, surengtose apdovanojimų iškilmėse.

Visi LSŽF premijų laureatai:

R. Grinbergienės premija

2005 – Artūras Gimžauskas („Spo“)
2006 – Dovilė Kamarauskienė („Kauno diena“)
2007 – Rita Stankevičiūtė („Lietuvos rytas“, „Krepšinis“)
2008 – Alfredas Pliadis („Olimpinė panorama“, KAM)
2009 – Eglė Šilinskaitė („Lietuvos rytas“, „Lietuvos ryto“ TV)
2010 – Mindaugas Augustis (DELFI)
2011 – Stasys Petkus (LRT)
2012 – Gintarė Grikštaitė (LRT)
2013 – Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)
2014 – Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)
2015 – Marius Grinbergas („Sportas“ ir „Sportas.info“)

A. Krukausko premija

2005 – Ginas Pinigis
2006 – Regina Mundrytė
2007 – Vytautas Gudelis
2008 – Marytė Marcinkevičiūtė
2009 – Aleksandras Icikavičius
2010 – Virginijus Mundrys
2011 – Algis Matulevičius
2012 – Kazys Kilčiauskas
2013 – Rimgaudas Tirilis
2014 – Sigitas Beleckas
2015 – Gediminas Kalinauskas

V. ir V. Saulių premija

2014 – Gabrielė Miknevičiūtė („Krepsinis.net“)
2015 – Martynas Suslavičius („Lrytas.lt“)

„Hummel“ geriausias metų darbas

2015 – Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“): „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“

Geriausias metų vaizdo reportažas

2015 – Žilvinas Petkus (LRT)