Aštuonios merginos ir du vaikinai po 7-8 kartus per savaitę treniruosis paplūdimio tinklinio aikštyne, o po 3 kartus dirbs su lengvosios atletikos treneriais ir gerins fizinį pasiruošimą.

Anksčiau sąlygas treniruotis dukart į dieną visus metus turėjo tik Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. Dabar tokių žmonių jau turime 10. Mūsų merginos laimėjo daug medalių įvairiuose čempionatuose, bet tai gali kažkada pasibaigti. Norime, kad augintume pamainą, kad būtų konkurencija ir ateityje toliau kovotume dėl apdovanojimų“, - pasakojo Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Marius Vasiliauskas.

Lietuvos paplūdimio tinklinį sėkmingai jau garsina ir Arnas Rumševičius su Luku Každailiu. Praėjusį savaitgalį jie iškovojo vieną didžiausių pergalių suaugusių varžybose - Rygoje (Latvija) laimėjo Rytų Europos paplūdimio tinklinio čempionato (EEVZA) bronzos medalius. Jie anksčiau paplūdimio tinklinį nuolat žaisdavo tik vasarą. Dabar jie ištisus metus treniruosis paplūdimio tinklinį ir tik savaitgaliais išvyks padėti salės tinklinio ekipoms.

„Arnas su Luku galutinai apsisprendė profesionaliai sportuoti paplūdimio tinklinį ir jiems puikiai sekasi. Tą rodo ir rezultatai. Bronza EEVZA čempionate yra puikus pasiekimas. Vaikinai tobulėja, - pabrėžė M. Vasiliauskas.

Finalo EEVZA etape žaidė ir trys Lietuvos merginų poros - I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė, Ieva Vasiliauskaitė ir Irina Zobnina, Urtė Andriukaitytė ir Miglė Mazurkevičiūtė. Visos jos pagal naują programą ištisus metus treniruosis Vilniuje.

Pajėgiausi Lietuvos paplūdimio tinklininkai jau baigė vidurines mokyklas ir sportą derina su studijomis. Keletas jaunesnių žaidėjų persikėlė mokytis į Ozo gimnaziją, kurioje sudarytos sąlygos pamokas suderinti su sportu.

Pasak LTF prezidento, tokias sąlygas buvo būtina sudaryti norint konkuruoti su didesnėmis ir turtingesnėmis užsienio valstybėmis.

„Neturint tokių sąlygų konkuruoti su kitomis šalimis tiesiog yra neįmanoma. Visos šalys, kurio vysto šią olimpinę sporto šaką, dirba profesionaliai. Pavyzdžiui, Lenkijos Lodzės mieste yra internatas, kuris priklauso valstybei. Jame sportuoja ir mokosi 52 įvairaus amžiaus grupių sportininkai, yra 13 trenerių. Visi gauna stipendijas, atlyginimas. Mums 10 sportuojančių žmonių šiuo metu yra maksimumas, turint du trenerius ir vieną aikštyną“, - teigė M. Vasiliauskas.

Ne vieną medalį jaunimo pirmenybėse iškovojusios I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė vasarą visus sporto mylėtojus nudžiugino bronzos apdovanojimais pirmose Europos žaidynėse Baku (Azerbaidžanas). Mūsiškių pergalės pastaraisiais metais smarkiai padidino visuomenės susidomėjimą šiuo sportu.

Vilniuje šaltu metų laiku sportuoti galima tik vieninteliame uždarame aikštyne Žirmūnuose. M. Vasiliausko teigimu, naujų aikštynų turėtų padaugėti.

„Uždarų aikštynų atsiras daugiau, nes jeigu bus rezultatai, vis daugiau žmonių norės žaisti. Vilniuje planuojami uždari aikštynai bent keliose vietose. Klausimas yra dėl trenerių, dėl darbo su vaikais. Yra planuojama sudaryti galimybes profesionaliai sportuoti ir Kaune, bet ten dar neišspręstas klausimas“, - kalbėjo M. Vasiliauskas.

LTF siekis - turėti Lietuvos sportininkų aukščiausio lygio paplūdimio tinklinio turnyruose. Tam reikalingos ir sąlygos, ir konkurencija.

„Mes norime sukurti sistemą, kad jaunimas augtų tobulėtų ir galėtų siekti aukščiausių tikslų svarbiausiuose suaugusių čempionatuose“, - aiškino M. Vasiliauskas. - Nebūna taip, kad turint vieną porą, galima ją užauginti be jokios konkurencijos. Gali būti traumos ir kitų neplanuotų dalykų. Turime talentingo jaunimo, Audrius Knašas ir Aurimas Mazūras Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate užėmė ketvirtą vietą. Tačiau jaunimo pirmenybės nėra mūsų prioritetas.

Mūsų sporte žaidėjai subręsta vėliau ir ne visą laiką jaunimo pirmenybių medalininkai pasiekia aukštumų ir tarp suaugusių. Mūsų svarbiausi tikslai yra olimpinės žaidynės ir pasaulio čempionatas.“

Viena didžiausių problemų šiuo metu - kvalifikuotų trenerių trūkumas. Darbo kokybei gerinti yra organizuojami įvairūs kursai. LTF prezidentas džiaugėsi, kad populiarėjant tinkliniui, darbo su vaikais neatsisako ir vis dar sportuojantys vyresni žaidėjai.

„Gyvenimas eina. Dalis sportininkų, kurie vis dar žaidžia Lietuvos čempionatuose, jau treniruoja vaikus. Populiarėjant sportui atsiranda daugiau norinčių ne tik žaisti tinklinį, bet ir treniruoti“, - pridūrė M. Vasiliauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)