Kvietimų į pirmenybes atsisakė penkios Europos valstybės, o laisvos vietos buvo perskirstytos kitoms žemyno rinktinėms. Taip lietuviai gavo du papildomus kelialapius, kurie atiteko paskutinę akimirką į pasaulio čempionato dalyvių sąrašus įtrauktiems Justinui Kvietkai ir Antanui Klibavičiui.

Pridėjus juos, Tokijuje ant tatamio pasirodys 17 Lietuvos atstovų: 10 vyrų ir 7 moterys. Tai – gausiausia visų laikų šalies kiokušin karatė rinktinė, kovosianti Japonijoje. Skaitlingumu Lietuvos komanda nusileis tik šeimininkams.

Atitinkami ir didžiausia kiokušin karatė jėga Europoje laikomų lietuvių lūkesčiai.

„Tikimės kovoti dėl dviejų medalių, kad ir kokios spalvos jie būtų“, – teigė Lietuvos kiokušin karatė trenerių tarybos vadovas ir Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) prezidiumo narys Romas Vitkauskas.

„Nė vieno sportininko negalėtume išskirti, visi turi labai didelių ambicijų, net ir jaunimas. Tikslas – kažkuriam ar kažkuriai nueiti visus etapus iki aukščiausio apdovanojimų laiptelio“, – antrino vienas rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas, Tokijuje dalinsiantis patarimus keturiems medalių sieksiantiems savo auklėtiniams.

Viena jų – Rita Pivoriūnaitė. Kartu su Inga Mikštaite, Rūta Brazdžionyte ir Luku Kubiliumi ji jau yra patyrusi, kokia būna kovų su kitų svorio kategorijų atstovėmis specifika.

Prieš ketverius metus daugkartinė Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkė lengvo svorio kategorijoje Japonijoje pasidalino 5-8 vietas.

Nepaisant varžovių turimos svorio persvaros, R. Pivoriūnaitė nenusiteikusi iš anksto sudėti ginklų ar pasitenkinti praėjusio čempionato pasiekimu.

„Jeigu matėte sportininką, kuris į varžybas važiuoja tiesiog sudalyvauti, turbūt jį matėte pirmą ir paskutinį kartą“, – šypsojosi karatė kovotoja.

Kas ketverius metus rengiamas absoliutus pasaulio karatė čempionatas Tokijuje vyks 11-ą kartą, lietuviai jame dalyvaus penktą sykį.

Vyrų absoliučioje kategorijoje startuos 184 dalyviai iš 59 šalių. Pasaulio karatė čempionui teks laimėti 8 kovas (kiekviena kova gali trukti iki 9 min.). Moterų absoliučioje svorio kategorijoje varžysis 44 dalyvės. Pasaulio čempionei teks laimėti 6 kovas.

Prieš ketverius metus Tokijuje vykusiose pirmenybėse karjerą didžiajame sporte jau baigusi Margarita Čiuplytė iškovojo sidabro medalį, Lukas Kubilius ir Inga Mikštaitė užėmė ketvirtą vietą.

Rugpjūtį ištraukus burtus pretendentai į pasaulio čempiono titulą buvo išskirstyti į 4 grupes. Aukščiausius reitingus tarp vyrų gavo L. Kubilius, Valdemaras Gudauskas, bulgaras Valerijus Dimitrovas, rusas Nazaras Nasirovas, lenkas Maciejus Mazuras, japonai Daiki Kato, Kembu Iriki ir Yuji Shimamoto.

Tarp moterų stipriausiomis įvardintos I. Mikštaitė, rusė Ana Višniakova, vengrė Csenge Szepesi, rumunė Viviana Chirila, japonės Emi Shoguchi, Misaki Sato, Yui Kikukawa ir Sayaka Kato.

Lietuvos karatė rinktinė ilgai ruošėsi pasaulio čempionatui. Birželį sportininkai treniravosi Alpėse, prie Monblano įsikūrusiame Šamoni miestelyje (Prancūzija), rugpjūtį vyko treniruočių stovykla Palangoje, vėliau komanda persikėlė į Druskininkus.

Čempionatas Japonijos sostinėje vyks spalio 31 – lapkričio 1 d., o Lietuvos karatė meistrai į Tekančios saulės šalį išvyks spalio 22 dieną ir surengs dar vieną treniruočių ir aklimatizacijos stovyklą.

Paskutiniame pasiruošimo etape su rinktine dirbs treneriai Gediminas Varkala, Ričardas Poška, Paulius Klapatauskas, Vladimiras Silvaško, komandos gydytojai Spodra ir Tomas Vorobjovai, sporto psichologė Aistė Žemaitytė. Kiti asmeniniai sportininkų treneriai, kurie ir išves juos kovoms, atvyks į Tokiją prieš pasaulio čempionatą.

Lietuvos kiokušin karatė rinktinės sudėtis

Vyrai: Andrius Draugelis, Valdemaras Gudauskas, Lukas Kubilius, Eventas Gužauskas, Vytautas Cėpla, Edgardas Sečinskis, Antanas Klibavičius, Justinas Kvietka, Juras Sokolovas, Kęstutis Radvila.

Moterys: Inga Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Rita Pivoriūnaitė, Nora Vaznelytė, Rūta Brazdžionytė, Diana Mačiūtė, Diana Balsytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)